Žiūrint angliškus detektyvinius serialus, kuriuose rodomi prieškario ar pokario laikai, kartas nuo karto pasigirsta žodis „reputacija".Koks nors rimtas politikas ar verslininkas, iškilus problemoms, aimanuoja ir išgyvena, kad nukentės jo reputacija.
Šiaip jau žodis nei kuo ypatingas, nei egzotiškas, bet vieną dieną pagavau save galvojant, kad jis tampa atgyvena. Argi reputacija dar kam nors rūpi? Šiuolaikinis politikas ar verslininkas, išgirdęs, kad gali nukentėti reputacija, turbūt tik gūžtelėtų pečiais. Kas nukentėtų? Reitingai? Vieta valdžios piramidėje? Pelnas? Jei ne, tai ko čia sukti galvą dėl kažkokios reputacijos.
Sakysite, kad visgi rūpi ta reputacija, nes juk kilo baisus šaršalas, kai paaiškėjo, jog politikai sėmė savivaldybių pinigus? Taip, šaršalas kilo, net galvos krito, bet vargu ar čia labiausiai rūpėjo reputacija. Jei būtų rūpėjusi būtent ji, tai politikai: 1) apskritai nebūtų begėdiškai taškę pinigų; 2) paaiškėjus tiesai, ministrai būtų iškart atsistatydinę, o ne aiškinę, kad viskas čia pagal įstatymo raidę. Reputacija ir įstatymo raidė nėra tapatūs dalykai.
Bet nenoriu įsijausti į tradicinį rypavimą, kokie blogi mūsų politikai. Blogi, bet jie neiškrenta iš bendro konteksto. Kodėl reputacija turėtų rūpėti politikams, jei ji apskritai beveik niekam nerūpi?
Ar kam nors dar kyla mintis, kad stambus verslininkas turėtų saugoti savo reputaciją? Ne, apie verslininkus dainelė paprasta: jie juk siekia kuo didesnio pelno, ir tiek, nieko daugiau nereikia. Aišku, nerūpi reputacija ir žurnalistui, kai labiausiai rūpimas dalykas yra „klikų" skaičius. Net sporte sukčiaujantis žaidėjas visiškai nesmerkiamas. Visi gėrisi, kaip jis sugeba apsukti teisėją, „parduoti" pražangą.
Šių laikų šūkis: net ir bloga reklama yra gerai. O su tokiu šūkiu žodis „reputacija" tikrai išnyks.