Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje registruotiems piliečiams savaitgalį buvo pasiūlyta papildoma atrakcija. Šalia tradicinių rugsėjo pradžios atrakcijų - grybavimo, bulvių kasimo ir krepšinio žiūrėjimo.
Ten sekmadienį vyko pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kuriuose savo valią išreiškė beveik 30 proc. rinkėjų. VRK vadovė svarstė, kad skaičių galbūt sumažino krepšinio transliacija, bet aš sakyčiau, kad 30 proc. - labai daug. Nuoširdžiai nesuprantu, ko žmonės apskritai ėjo į apylinkes ir kam reikalinga šita nesąmonė.
Čia į vieną vietą susijungia net kelios nesąmonės.
Pirma, nesąmonė, kad šioje apygardoje rinktas Seimo narys Arvydas Nekrošius, nusispjovęs ant mandato ir priesaikos, sumano tapti Raseinių meru ir, laimėjęs rinkimus, parlamentaro mandato atsisako. Seniai apie tai kalbama, bet seimūnai galimybės šokinėti iš posto į postą atsisakyti nenori.
Antra, nesąmonė yra tai, kad mes visi už tai sumokame. Skaičiuojama, kad pakartotiniai rinkimai vienoje apygardoje kainuoja maždaug 700 tūkst. eurų. Tegul sumoka Nekrošius, rinkimuose besivaržantys kandidatai ar jų partijos, bet tik ne visi piliečiai. Tokiam reikalui iš valstybės biudžeto neturėtų nubyrėti nė centas. Kodėl? Todėl, kad rengti Seimo nario rinkimus tokiu metu yra dar viena nesąmonė. Įvyko pirmasis turas, dar vyks antrasis, po to laimingasis duos priesaiką, oficialiai taps seimūnu ir... Ir, vos įsivažiavęs, pamatys, kad laikas rinkti naują Seimą.
Dar vienas aspektas - ko siekia rinkimuose dalyvaujantys kandidatai? Negi jie visai neturi ką veikti? Jei turi, tai negi taip svarbu maždaug metus pabūti seimūnu, kad dėl to viską mestum?
Aš, rinkėjų vietoj, pirmiausiai mesčiau į šalį bet kokį susidomėjimą tokiais kandidatais. Tegul eina šunims šėko pjaut. O rinkėjai verčiau tegul eina į mišką, tai ir maloniau, ir prasmingiau nei eiti prie balsadėžių, bent jau šiuo konkrečiu atveju.