1 nuotr.Ateinančių metų kovą vėl rinksime merus ir savivaldybių tarybų narius. Didžiausias kąsnis, be abejo, yra Vilnius, kuriame gyvena daugiau nei penktadalis Lietuvos žmonių. Kol kas politikai neskuba skelbti apie ketinimus tapti sostinės meru ir aiškūs yra tik du dalykai - piaro specialistas Artūras Zuokas sieks mero kėdę atsiimti, o kitas piarščikas Remigijus Šimašius nesieks jos išlaikyti.
R.Šimašius piarinasi antrą kadenciją ir vilniečiams jau įgriso. Lyg ir būtų galima lengviau atsikvėpti, nes jis nekandidatuos, bet iš tiesų džiaugtis nėra kuo. Juk meras neabejotinai pasirinks įpėdinį, o Laisvės partija nepagailės energijos, kad jį prastumtų į postą. Jei įpėdinis pasieks tikslą, reikalai sostinėje nepagerės.
Galima užginčyti, sakyti, kad reikalai čia visai neblogi. Sutiksiu, kad kai kuriose srityse galima diskutuoti. Nušienauta pieva ar nenušienauta, bet kaip išmėtyti paspirtukai ir susiaurintos gatvės ar tradicinė eismo sistema - dėl to irgi galima diskutuoti, nors neabejoju, kad dauguma vilniečių pasirinktų antruosius variantus (meras pasirinko pirmuosius). Tačiau nediskutuotinas faktas yra tai, kad Vilnius per dvi kadencijas niekur nepasistūmėjo šildymo srityje, čia ir toliau dujos ir aukštos kainos. Faktas ir tai, kad po kiekvienos liūties gatvėse skęsta mašinos. Tai liudija piarščikams būdingą nenorą užsiimti rimtomis problemomis.
Todėl labai norėtųsi, kad kitos partijos nepaliktų jiems Vilniaus dar vienai kadencijai. Gerai, sakykime, tos kitos irgi nėra stebuklas, bet pokyčių vis tiek reikia. O noro rimtai pakovoti dėl Vilniaus kol kas niekas nerodo. Rimčiausiai pakovoti galėtų konservatoriai, tačiau jie jau dvejuose rinkimuose iš eilės pasirinko kandidatus, ant kurių buvo galima iškart „dėti kryžių". Taip parodyta, kad didžiausias Lietuvos miestas jiems mažai terūpi. Gal jau laikas susirūpinti?
