Nors apie Gerovės valstybę daugiausiai kalbėjo vienas politikas, ją ar kažką panašaus kurti žadėjo ir visi kiti, bent kiek pabuvę valdžioje.
Kai kurių paklausius atrodo, kad gal ją jau sukūrėme, nes išoriškai Lietuva tapo panašesnė į Europą, o dar ir internetas pas mus labai greitas, taromatai gerai veikia ir t.t. Deja, realybė tokia, kad kol kas žodžius „Gerovės valstybė" teisingiau rašyti su kabutėmis. Tai įrodo vienas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas.
„Mažas pajamas gaunančius gyventojus spalio mėnesį pasieks 9 skirtingų rūšių maisto produktų krepšelis. Jame bus: konservuoti žalieji žirneliai, ekologiškas cukrus, saldintas sutirštintas pienas, makaronai, kvietiniai miltai, greitai paruošiama avižinė košė, kiaulienos konservai, vištienos konservai, konservuoti burokėliai obuolių sultyse", - skelbiama pranešime.
Tokie labdaros paketai sunkiai besiverčiantiems žmonėms bus išdalinti jau penktą kartą šiais metais.
Šiurpina ne pats pranešimas, o sunkiai besiverčiančių žmonių skaičius - maždaug 209 tūkst. žmonių. Vos ne kas dešimtas Lietuvos gyventojas verčiasi sunkiai! Ir ne šiaip sunkiai, o taip sunkiai, kad reikia jam duoti maisto! Dalis tų žmonių dirba arba gauna pensijas, kitaip sakant, turi pragyvenimo šaltinį, bet juos vis tiek reikia paremti maistu.
O politikai švenčių progomis vis primena: mes tiek daug nuveikėme per pastaruosius 30 metų, taip toli nuėjome.
Na taip, daug nuveikėme - miestuose dabar daugiau švytinčių pastatų, išpuoselėtų skverų, prabangių mašinų.
Bet už blizgučių fasado - bent 209 tūkst. žmonių, kuriems dalinami makaronai, miltai ir žirneliai. Iš tiesų jų turbūt daugiau, tik ne visus apdalina.
Kol šimtams tūkstančių reikia labdaros, tol visos kalbos apie septynmylius Lietuvos žingsnius į šviesią ateitį yra beprasmės.
Blizgučiai, kuriais bandoma pridengti negyjančias žaizdas.