Jei žmogus yra uostęs aukštosios kultūros, tai nebūtinai jį paverčia protingu. Buvimas Seime juolab nepaverčia.
Tai įrodo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Žmogus rimtu veidu įtikinėja varėniškius, kaip būtų nuostabu, jei Senoji Varėna būtų pervadinta Čiurlionio Varėna.
Bendruomenė to nenori, savivaldybės meras nenori, bet seimūnas vis tiek varo savo. Juk Čiurlionis tokia reikšminga figūra mūsų kultūroje, o varėniškiai tiesiog to nesuvokia.
Bet kuriam politikui, prieš svaidantis tokiais pasiūlymais, derėtų suprasti porą elementarių dalykų.
Jie tikrai elementarūs, užtektų bent šiek tiek nusileisti iš arogancijos viršūnių ir suprasti būtų nesunku.
Pirma, Senoji Varėna yra žmonių gyvenama vieta, o ne muziejus ir ne žaisliukas. Kaip tie žmonės gyvens yra daug svarbiau nei tai, kaip bus pagerbtas Čiurlionio atminimas.
Klausant Juozapaičio atrodo, kad jis mano atvirkščiai. Jei galima nekeisti gyvenvietės pavadinimo, akivaizdu, kad dauguma gyventojų ir nenorės jo keisti. Jie bus teisūs.
O teisūs gyventojai bus todėl, kad, po perkūnais, ne Juozapaičio ir apskritai ne Seimo reikalas, kaip vadinti gyvenvietę. Tai yra antras dalykas, kurį politikai turėtų įsiminti.
Jei Senosios Varėnos gyventojams šaus mintis keisti gyvenvietės pavadinimą, tegul tariasi tarpusavyje, imasi žygių ir keičia.
Sveiko proto politikas, jei jau kažką panašaus sugalvoja, gali nebent užsiminti tiems gyventojams apie galimybę, o ne garsiai skleisti savo kliedesius, erzinančius niekuo dėtus žmones.
Bet gal Juozapaitis mano, kad varėniškių visai neerzina?
Tokiu atveju siūlau varėniškiams kreiptis į Juozapaitį su labai rimtu pasiūlymu pasikeisti pavardę.
Nuo 2025 m. seimūno pavardė turėtų būti tokia: 150-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinės.
Aišku, seimūnui būtų truputį nepatogu gyventi su tokia pavarde, kad užtai kaip nuskambėtų per visą pasaulį!