Kai valdžios sluoksniuose įsigali kokia nors idėja, tegul ir graži, ja imama mojuoti kaip vėliava, pasakoma daug gražių kalbų ir, kita vertus, būtinai surandami priešai. Nes be priešo idėja neatrodo tokia „užvedanti". Gražioji XXI amžiaus idėja yra gamtosauga. O svarbiausio kovos su tarša priešo ilgai ieškoti nereikia - pirštu nuolat bedama į dyzeliną. Štai jis, XXI amžiaus velnias, - skelbia politikai kalbomis ir rodo darbais.
Panašu, kad ir mūsų Seimas tai dar kartą parodys darbais. Jau pavasario sesijoje ketinama svarstyti akcizų didinimo klausimą. Ir jei benzino vartotojai galbūt bus palikti ramybėje, tai dyzelino vartotojų kišenės tikrai palengvės. Valdžia džiaugsis papildžiusi biudžetą ir aplaužiusi ragus velniškajam dyzelinui.
Iš tikrųjų bus pasiektas tik pirmas tikslas, nes dauguma Lietuvos vairuotojų ir šiaip nevažinėja be saiko - kuro kainos kandžiojasi. Važiuoja, kur reikia. O jei reikia, tai ir toliau važiuos. Taigi tarša nesumažės, bus nebent ekonominis efektas. Ko gero, nelabai teisingas ekonominis efektas, nes daugiau mokės tie, kurių ištekliai yra maži. Juk kažkada lietuviai pamėgo dyzelinius variklius dėl taupumo.
Daugybė jau seniai įsigytų „dyzeliukų" tebedarda kaimo keliais vietovėse, į kurias autobusas iš rajono centro atvažiuoja dukart per savaitę, o gal ir visai neatvažiuoja. Senas automobilis ten yra ne prabangos prekė, be jo kaimas gali būti visai atkirstas nuo pasaulio. O senas jis ne iš gero gyvenimo.
Nors kovoti su tarša reikia, nepamirškime, kad XXI amžius turi ir daugiau bėdų. Socialinė nelygybė - turbūt baisesnis velnias už dyzeliną. Kažkodėl negirdėjau rimtų svarstymų, kad galbūt reikėtų sumažinti oficialių politikų vizitų skaičių, nes vienas lėktuvo skrydis suryja daugybę degalų. Čia tikslas atseit nepateisina priemonių. O jei bandoma dar labiau sumažinti ir šiaip negausius paprastų šeimų išteklius? Čia tikslas jau pateisina priemones?