Biurokratinis aparatas dažnai keikiamas dėl savo griozdiškumo, apkerpėjimo, nesugebėjimo prisitaikyti prie konkrečių situacijų. Aš prie keiksmų dažniausiai neprisidedu, nes valstybės ar netgi savivaldybės mechanizmas išties yra labai sudėtingas dalykas, jame daug sraigtelių ir nenuostabu, kad viskas yra standartizuota. Tačiau kartais pasitaiko tokių absurdiškų veiksmų, jog nežinai, keiktis ar juoktis.
Šią savaitę iš pirmų lūpų išgirdau istoriją: du asmenys iš kito miesto tapo nekilnojamojo turto savininkais sostinėje ir gavo laiškus iš Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA). Šiuo atveju biurokratinis aparatas sukosi greitai. Net keista, kad taip greitai, žinant, dėl ko sukosi. Minėtiems asmenims buvo nurodyta už atliekų tvarkymą susimokėti po... 40 centų. Po sumą, už kurią šiais laikais net bandelės nenusipirktum.
Šiaip suma nestebina, nes metai jau visai baigiasi ir didesnė nespėjo susikaupti. Stebina, kad kažkas VASA sistemoje eikvojo savo laiką ir tarškino klaviatūrą, „gimdydamas" dvi tokias sąskaitas. Kol tas kažkas tarškino klaviatūrą, buvo eikvojama ir elektros energija, kurią valstybės ir savivaldos institucijoms nurodyta stropiai taupyti. Paskui paštininkas nešė du laiškus. Neabejoju, kad sąskaitų administravimo išlaidos buvo n kartų didesnės už pačias sąskaitas. Bet vis tiek nebuvo galima truputį palaukti ir prijungti jų prie kitų metų sąskaitų.
O ką daryti sąskaitas gavusiems asmenims? Prisijungti prie elektroninės bankininkystės arba pėdinti į artimiausią terminalą, kad už pavedimą sumokėtų daugiau nei parašyta sąskaitose? Ar tiesiog laukti, ką dar praneš VASA - skaičiuos delspinigius nuo 40 centų ar ne? Kažkas labai blogai sutepė tą biurokratinį aparatą, jeigu greitai suktis jis sugeba tik dėl tokių galvas žmonėms kvaršinančių menkniekių.