Senolių išmintis byloja, jog mokslo šaknys yra karčios, bet vaisiai - saldūs. Tačiau šiais laikais gali nebeužtekti ir aukščiausių kopėčių, kad tuos „saldumynus" pasiektum. Įstojimas į aukštąją mokyklą, susimokėjimas už mokslą ir knygų „zubrinimas" per naktis bus nelabai verti, jei negalėsi net įeiti į universitetą ir dalyvauti paskaitose, egzaminuose. Tiesiog studentas, norintis įžengti į alma mater, prie durų turi ištarti šių dienų stebuklingus žodžius „Galimybių pasas" ir tik tuomet jam bus leista šviestis.
Jei universitetas, pavyzdžiui, griežtai nusiteikęs prieš skiepus, jam, žinoma, paliekamas ir kitas teisingas atsakymas - COVID-19 testai. Tačiau pasirinkę šį variantą, turbūt dar ilgai ir pietums, ir vakarienei grauš tik šaknis. Mat studentams testuotis tektų kas pora dienų ir visas testų išlaidas padengti patiems.
Manančius, jog išsigelbėjimu gali būti nuotolinės studijos, universitetai „nuramina". Studentų „be galimybių" liko nedaug, tad neverta net galvoti apie nuolatines paskaitų transliacijas internetu. Prasmukti nepastebėtam irgi nepavyks. Vieni universitetai „kontrolierius" pastatė prie durų, kiti pastarąsias pareigas suteikė dėstytojams. Tiesa, esant reikalui, dėstytojams testuotis reikėtų tik kas savaitę. Juk turi būti kažkokia „atskirtis" nuo studentų.
Tad mokytis norintiems studentams oficialiai pateikiama galimybė rinktis, tačiau realiai, logiškai mąstant aišku, jog įmanomas tik vienas kelias. Studentai visuomet buvo ta visuomenės dalis, kuri eidavo į gatves ir garsiai reikšdavo savo nepasitenkinimą vienais ar kitais klausimais. Tačiau dabar ir čia tyla. Turbūt nuo nelogiškų valdžios sprendimų ir kovos su vėjo malūnais pavargo visi. Tad studentams belieka laukti stipendijų ir tėvų atsiųstų kotletų. Tiek vienus, tiek kitus šįkart teks labiau pataupyti.