Yra toks liaudiškas posakis: „kur š..., ten paliko", nusakantis netvarkingumą, nevalyvumą. Nežinau kaip kituose miestuose, bet Vilniuje šį posakį tenka nuolat prisiminti. Atrodo, kad atėjus pavasariui nuo grandinių nutrūko ne šunys, o jų šeimininkai, kuriems visiškai nusispjaut į kitų miestiečių pojūčius. Ir, be abejo, į avalynę.
1 nuotr.
Kol buvo sniego, šunų šeimininkai turbūt įsivaizdavo, kad atodrėkis nuplaus ir jų augintinių „produktus". Ne, nenuplovė. Kur padaryta, ten ir palikta. Todėl dabar, jei tik žengi žingsnį nuo šaligatvio, rizikuoji kaip reikiant įminti. Juk šunų šeimininkams taip sunku įsidėti į kišenę maišelį ir, reikalui esant, pasilenkus surinkti „produktą".
Įtariu, kad tokie šeimininkai patys mėgsta viskuo piktintis. Šiukšlėmis, nevalytomis gatvėmis, eismo spūstimis, erzeliuojančiais vaikais, debesuotu oru, vėjuotu oru, saulėtu oru. Tokiems paprastai kaltas bet kas, tik ne jis pats, nesugebantis nunešti maišelio iki šiukšliadėžės.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
