Senųjų metų pabaigoje ar naujų pradžioje įprasta matyti, jog valstybės išgyvena istorines permainas. Deja, ne visada į gera.
Štai Ukrainai Europos vadukai metų gale nurodinėjo, kaip ši turi gyventi ir su kuo draugauti, Latvija kartu su Naujųjų metų sutikimu sutiks ir naują valiutą eurą, o nacionalinę palaidos visiems laikams. Iš šalies žvelgiant plika akimi matyti, kaip po truputį trinama tai, kas valstybes daro valstybėmis, su sava kultūra, tradicijomis, kalba, valiuta ir t. t.
Susidaro įspūdis, kad laikui bėgant bus sunaikintos valstybių ribos ir visi tapsime mase, nebežinančia, kam save priskirti ir kur mūsų tikrosios šaknys. Tokiomis tiesomis dabar gyvena Europa. Argi dėl to žmonėms verta džiaugtis? Nemanau, dauguma latvių tikrai nesidžiaugs nauja valiuta - tokias išvadas daryti leidžia visuomenės apklausos.
Lietuvoje it koks baisus virusas reiškiasi kompleksas būti lietuviu. Galbūt ir per stipriai pasakyta, tačiau vėlgi - tokias išvadas leidžia daryti aplinkos požymiai. Štai kad ir viena reklamų ant Vilniaus troleibusų, kurioje parašyta: „būk kaip tikras britas” ar kažkaip panašiai. Kodėl lietuvis turi norėti būti britu? Tokie reklaminiai šūkiai yra tarsi sufleravimas atsisakyti savo šaknų arba lietuvių komplekso, kuris vadinasi gėda būti lietuviu, vieša deklaracija. Galbūt kažkas pasakys, jog čia tik reklama, kuri nieko nereiškia, kad per daug interpretuojama, tačiau akylesni pastebės, kad panašių formuluočių mūsų šalyje pilna. Ir tas deklaravimas, kad užsienis yra gėris ir lygiuokimės į jį, man atrodo daugiau nei keistas. Nes pasikartosiu - tai atspindi mūsų pačių kompleksus, kuriuos, idealizuodami užsienį, norime paslėpti.
Man džiugu, jog metų sandūroje Lietuvoje gimsta naujos jėgos, suprantančios, kur link vedama mūsų Lietuva. Kad didžiulė emigracija, iš Vakarų plintančios su sveiku protu prasilenkiančios idėjos, raštingumo smukimas ir kiti šalies skauduliai yra svarbiausi. Kad šalį reikia gelbėti nuo visiško sunykimo.
Tikiu, kad šios jėgos pažadins lietuvių sąmonę ir šis pabudimas Lietuvą paliks Lietuva, o ne valstybe su primestomis tradicijomis; valstybe, kuriai visa Europa nurodinėja, kaip jai tvarkytis.
Edita, Vilnius