Išties Lietuvoje dedasi sveiku protu nesuvokiami dalykai. Kyla klausimas, ar dar yra valdžioje bent vienas normalus nekorumpuotas valdininkas? - rašoma "Vakaro žinių" puslapyje "Laiškai".
Neseniai viešėdamas sostinėje netekau amo pamatęs krantinėje naują "meno kūrinį". Kaip tokius "šedevrus" palaimino. O už tuos palaiminimus dar ir solidžiai atseikėjo. Todėl niekas nieko nemato ir net nenori matyti, kur nugarma tie mūsų milijonai, skirti scenos renovacijai, už kažkokios vadinamosios solistės pacypavimus arba už keletą sujungtų "triūbų", darkančių kraštovaizdį.
Negaliu ramiai klausytis, kaip E.Bajorinienė muilina akis, kad už krantinės užteršimą atseikėjo šimtus tūkstančių. Neįsivaizduoju, kaip tokiems rajūnams, pripuolusiems prie lovio, leidžiama šitaip taškyti mūsų visų pinigus. Matyt, tokioje terpėje ir dygsta milijonieriai. Visokie kievišai, bajorinienės ir dar daug kitų godūnų. Juk mokesčius moka kaip ir mes visi, tik pasiglemžia šimtus tūkstančių ar milijonus.
Nežinau, kaip gali pasižiūrėti į akis savo kolegoms ar eiliniams vilniečiams "šedevro" autorius Vladas Urbonavičius. Kolūkių laikais tokie "šedevrai" vasarą stovėjo prie kiekvienos fermos. Tik tada meno kūriniais jų niekas nevadino. Tai buvo tik paprasčiausi transporteriai, kuriais žemdirbiai pūsdavo šieną į daržines arba ant ūkinių pastatų aukšto. Du diedukai tuos vamzdžius atsiveždavo iš sandėliavimo vietos ir parūkydami "šedevrą" sukurdavo per darbo dieną. Už tą kūrybą jiems atseikėdavo 10 rublių (abiem).
Būtų mano valia, praradusiems sąžinę ir žmogiškumą rajūnams paskirsčiau tokią, mano manymu, švelniausią bausmę. Su šefe ir autoriumi priešaky visą gaują, prisidėjusią prie šios "kūrybos", įpareigočiau momentaliai pašalinti tą stebuklą, o pasiglemžtus tūkstančius grąžinti į biudžetą. Kartoju, tai būtų pati švelniausia bausmė.
