Žinote, kad Vilniaus autobusuose ir troleibusuose zuikius medžioja dievai? Aš lyg ir girdėjau, kad jiems viskas galima: nori - baudžia, nori - paleidžia nusižengėlius. Arba visai netikrina kokio valkatos, mat neišpeš nei bilieto, nei baudos. Tuo pat metu už pakarpos išsiveda kokį trečiokėlį, nes be moksleivio pažymėjimo neįžiūri, kad jis vaikas. Tegul tėvai džiaugiasi bauda. Pati mačiau, kad tie visagaliai gali tyčiotis net iš nenusižengusių keleivių.
Pirmadienis, vasario 1 d. Į 14 maršruto troleibusą Saulėtekio stotelėje įlipa trys užsieniečiai. Beldžia vairuotojui į duris - juk nežino, kad pinigus reikia mesti į tokią dėžutę duryse, kad joje atsirastų bilietėlis. Pagaliau išsiaiškina. Tik vairuotojui sudėtinga vienu metu vairą sukti, kelią stebėti ir bilietus pardavinėti. Pagaliau troleibusas privažiuoja kitą stotelę. Vairuotojas ramiai skaičiuoja grąžą. Svečiai iš užsienio kantriai laukia. Čia gražioji istorijos dalis baigiasi.
Į pustuštį troleibusą sulekia keturi kontrolieriai - 3 vyrai ir moteris. Vienas jų - tiesiu taikymu prie talonus perkančių vaikinų. Šie bando sava kalba aiškinti, kad jau visą stotelę perka bilietus, kad tikrai nė minties nebuvo važiuoti zuikiu. Kur tau! Ar klausys sostinės transporto dievas kažkokių jam nesuprantamų pasiaiškinimų. Susikviečia kolegas ir “plyz, gou vit my iš troleibuso”. Neiškenčiau: “Jie ką tik įlipo. Juk matot, kad perka bilietus.” Bet man atgal kad užstaugs nesavu balsu: “Ko čia kišiesi! Advokatai mums nereikalingi! Sėdėk ir tylėk!” Na, kontrolieriams gal ir nereikia advokatų, bet lietuviškai nekalbantiems vaikinukams jis tikrai praverstų.
Finalas. Sostinės svečiai išprašyti lauk. Nors net vairuotojas stojo jų pusėn - kaltę už laiku nepažymėtus bilietus prisiėmė sau. Kas vyko toliau, galima tik įsivaizduoti. Tačiau mano širdyje kirba bjauri nuojauta, kad mano miesto biudžetą niekuo dėti keleiviai baudomis privalėjo papildyti. Tikiuosi, klystu.
RAIMONDA, VILNIUS