Lietuviai turi tokią mįslę: “Vasarą molis - žiemą brolis”. Atsakymą žinom visi - žinoma, kad krosnis. Tačiau užspiginus tokiems šalčiams, kokie mūsų šaly laikosi dabar, tas “brolis” labai dažnai atneša dar daugiau nelaimių nei pats šaltis - gaisrus. Apie girtuoklius, kurie rūko net miegodami ir padega namus, sudega patys ir kitus sudegina, kalbėti nesinori - apie tai jau daug prikalbėta. Tačiau kiek namų, o ir žmonių, virsta pelenais, kai netinkamai ginasi nuo šalčio. Individualių namų šeimininkai, ypač kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, į krosnis kiša ką tik turi po ranka: ir plastmasinius butelius, ir skudurus, kiti įsigudrina net degaus skysčio krosnin kliustelėti. Taip, normalus kuras nėra pigus, bet argi reikia bet kokiu šlamštu šildytis? Argi verta šitaip rizikuoti?
Daugiabučiuose pavojų kelia benamiai, kurie per šalčius įsigudrina patekti į dažnai jau rakinamas laiptines, rūsius. Kartais žmonės juos ir iš gailesčio ten įleidžia. “Asocialai” šildosi ne tik odekolonu, bet ir prie laužų - ten pat, kur miega, - laiptinėse, rūsiuose, sandėliukuose, o padegėliais tampa visai nekalti žmonės. Labai skaudu skaityti gaisrų kronikas, vien todėl laukiu... vasaros.
ALDONA, KELMĖ
