Gal kas nors pasakys, kad esu pernelyg jautrus, tačiau kiekviename žingsnyje kišamos greitųjų kreditų reklamos mane piktina. Tarsi formuojama nuomonė, kad pačiam gyventi iš to, ką užsidirbi, nebemadinga, nes gyventi norisi šiandien, o ne rytoj. Faktas vienas: skolintus pinigus leisti kur kas lengviau, nei juos per didžiausias kančias grąžinti.
O skolintis siūloma kelionėms, gimtadieniams ir panašiai, lyg čia būtų būtinasis poreikis. Žinoma, reklamai pasitelkiamos ir gražios moterys, ir idiliški Lietuvos kaimo vaizdai, griebiamasi bet ko, kas priverstų patikėti brukamu „gėriu“.
Kai žmogus įklimpsta į greitųjų kreditų liūną ir negali iš jo išsikapstyti, siūloma kaltę dėl visko prisiimti jam pačiam. Tačiau nereikėtų pamiršti ir žmogiškojo faktoriaus bei įtaigos, kurios greitųjų kreditų reklamoje nestinga. Skolinimosi sąlygos taip pat gerėja, greitai gauti grynųjų šiuo metu - jokia problema. Žmonės užkimba ant šio kabliuko, ir galima tik įsivaizduoti, kokį pelną kraunasi greitųjų kreditų bendrovės.
Turiu kolegę, kuri nesiskolindama tiesiog nebegali gyventi, pasiėmusi kelias paskolas iš greitųjų kreditų, bet keisčiausia, o gal liūdniausia, tai, kad ima vis naujus kreditus ankstesnėms skoloms padengti. Žodžiu, užburtas ratas.
Alkoholio reklama griežtai reglamentuota, per televiziją rodoma tik vėlai vakare, lauko reklamose irgi akcentuojama jo žala. Manau, greitieji kreditai - ne mažesnis blogis, juo labiau kad vis daugiau žmonių prasiskolina neįvertinę savo galimybių. Tai - priklausomybė, nuo kurios reikia žmogų apsaugoti.
SIMAS, RADVILIŠKIS
