Skaitytojos laiškas: Susipažinkime su „Pažinimo medis" mokykla iš vidaus

Mano vaikas mokėsi Sandros Kriūnės klasėje. Ir viskas klojosi pakankamai gerai iki lytiškumo pamokos. Vieną dieną mokytoja pranešė, kad mokiniams vyks mokama lytiškumo pamoka. Susipažinimui pridėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą patarimų knygelę tėvams „Kaip auga ir bręsta Jūsų vaikas". Šioje knygelėje nurodoma, kad „lytiškumą formuoja žmogaus vertybės, asmenybės bruožai, įsitikinimai, elgesys", o lytiškumas atsiskleidžia per lytinę orientaciją, savęs kaip „kitos lyties asmens suvokimą". Pagal šių patarimų pradinukų tėvams turinį reikėjo suprasti, kad yra ne tik moteriška ir vyriška lytis. Todėl natūraliai kilo klausimų dėl tokios pamokos reikalingumo, kas ves pamoką, koks pamokos turinys. Mokytojai uždaviau kelis klausimus, į kuriuos sunkiai gavau atsakymus. Į diskusiją įsijungusi lektorė informavo, kad pamokos metu mergaitėms seks pasaką iš knygos „Kaip atsiranda vaikai". Peržiūrėjau „Youtube" šios knygos pristatymą ir likau nustebinta. Knygoje minima, kad kartais susilaukti vaiko kviečiamos surogatinės motinos, o knyga padės tradicinės ir netradicinės orientacijos, transeksualiems ar ne ir pan. asmenims atsakyti į jų vaikų klausimus. Parašė ją seksualinio švietimo specialistas Koris Silverbergas (Cory Silverberg). S.Kriūnės nuomone lytiškumo pamokos būtinos net darželinukams.

Po savaitės kitas įvykis - vaikų kelionė į Kauną. Po kelionės sužinojau, kad autobuse dviem vaikams trūko vietos, tad drįsau mokytojos paklausti, kaip taip nutiko. To ir užteko, kad užsitraukčiau jos nemalonę. Vietoje žodžio „atsiprašau" mokytoja tėvams parašė laišką, kuriame paminėjo, kad ji sprendžia ar vykti vaikams į ekskursiją, jei autobuse trūksta dviejų vietų. Vėliau mane bandė įtikinti, kad užsakytas autobusas sugedo ir įmonė atsiuntė kitą. Nors pradžioje prisipažino, kad tikėjosi, jog bus negalinčių važiuoti ir vietų užteks. O po pasakymo „Neigiamos potekstės aptarimas po renginio, kuomet neprisidedama prie renginio organizavimo, demotyvuoja tolesniam organizavimui lygiai taip pat, kaip nesilaikant demokratiško požiūrio ir sprendžiant vieno ar dviejų tėvelių norus ir juos priešpastatant prieš visos klasės poreikį ir norus" užtikrintai pastatė abu tėvus, uždavusius klausimus dėl lytiškumo pamokos, į vietą.

Vėliau mokytoja įvedė naują praktiką: į tėvų susirinkimą pasikvietė mokyklos psichologą Virginijų Varkalį. Dalyvauti neteko. Jaučiau, kad nebėra tokių santykių, kokie buvo anksčiau. Stengiausi laikytis atokiau ir mokytoją sutikdavau labai retai. Bet po kelių mėnesių prasidėjo keisti dalykai: mano vaiko neužregistravo į konkursą; apkaltino kito vaiko daikto sugadinimu, kai tuo metu vaikai turėjo pietauti, bet kažkodėl keli iš jų buvo pamiršti klasėje ir pan. Mokytojos teisuolės įvaizdis stiprėjo. Ji pasiūlė man kalbėtis kartu su mokyklos psichologu. O aš pasiūliau į pokalbį pakviesti mokyklos direktorę Audronę Kancė-Grdzdelišvili. Dar neįvykus susitikimui direktorė pranešė, kad kalbėsime apie tolimesnio bendradarbiavimo galimybes. Ir susitikimo metu paaiškėjo, kad tokių galimybių mokykla turėjo tik iki mokslo metų pabaigos. Nebuvo minčių net apie perėjimą į paralelinę klasę. Tik buvo jų šūkiai „Padarykime viską dėl vaiko!". O išvertus tai reiškė: dabar nieko vaikui nesakome, bet rugsėjį jūs nebeateinate. Ir visą susirašinėjimą su mokytoja pareikalavo vykdyti per psichologą, kad šis „perkoduotų" mano laiškus į mokytojai „suprantamą tekstą". Su vyru buvome šokiruoti, netikėjome, kad taip gali būti ir dar privačioje mokykloje. Bet vėliau supratome, kad privačiose mokyklose, jei vadovai to siekia, savivalės yra dar daugiau.

Netrukus mokiniams prasidėjo nuotolinis mokymas. Sandra Kriūnė raštu davė suprasti, kad jei vaikas nesijungs prie „Zoom" platformos, pamokas galės atlikti pagal „Tamo" dienyną. Mums tai tiko. Tačiau po pusantro mėnesio vieno penktadienio vakarą S. Kriūnė „Tamo" dienyne sužymėjo „n" (neatvyko) raides už visą nuotolinio mokymosi laiką ir visas pamokas. Pasirodo, kad tą pačią dieną vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė surašė raštą, jog mano vaikas galimai nedalyvauja ugdymo procese. Šį raštą, kartu su „Pažinimo medis" mokyklos direktorės pranešimu, nukreipė vykdymui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Ir nors mokyklos pranešime buvo nurodyta, kad vaiko akademiniai pasiekimai labai aukšti, jis atlieka visas užduotis ir visuomet atsiskaito laiku, bet sužymėjus „n" raides atsirado pateisinimas rašto sąvokai „galimai nedalyvauja".

Beje, „Pažinimo medis" mokyklos filialas yra „SOS Vaikų kaimas teritorijoje", mokyklos vaikai įvaikinami užsieniečiams. Tad mokyklos ponios A.Kancė ir S.Kriūnė jaučiasi visagalės „auklėdamos" tėvus per vaiko „teisių" įstaigas. Aktyvesnius vaikus siunčia į vaiko gerovės komisiją, jų tėvus gąsdina „vaiko teisėm".

Kaip atsaką, E. Žiobienė irgi gavo darbo pagal mano pateiktą medžiagą. Ji padarė išvadas, kad A.Kancė ir S.Kriūnė pažeidė mano vaiko, kitų vaikų, mano šeimos teises, nebuvo mokykloje tinkamo bendradarbiavimo.

Mano vaiku visa mokykla džiaugėsi. Tas pats psichologas individualių susitikimų metu pasakydavo, kad neturi mums jokių pastabų. O mokytoja Sandra įvardindavo, kad vaikas turi gražių vertybių. Bet va, tęsti mokslus vaikui buvo uždrausta. Ir dar „dovanai" pakvietė „vaikų teisių" specialistus. Mūsų vertybės prasilenkė su „Pažinimo medis" mokykla. Mes ją išaugome!