respublika.lt

Skaitytojos laiškas: Pavojinga būti Tautos Poetunuotraukos (51)

2020 gruodžio mėn. 11 d. 10:55:45
Regina Norkevičienė

Skirtingoms kartoms Dievas ar Likimas duoda Poetą: mano močiutė giedojo (ne dainavo) A.Baranauską, motina - Maironį. Ją, besimokančią Kauno Saulės mokytojų kursuose, su kitomis balsingomis draugėmis kviesdavo į namus pats poetas ir mokydavo dainuoti dainas savo eilėraščių tekstais. Mūsų - „trisdešimtųjų metų gimimo" ir kiek vėlesnėms kartoms buvo duotas Justinas Marcinkevičius.

×
nuotr. 8 nuotr.
Lietuvos žmonės gerai suprato, giliai pajuto, kas yra Justinas Marcinkevičius ir ką jis reiškia Lietuvai. Redakcijos archyvo nuotr.


Anksti Poetas atėjo į mūsų gyvenimą. Neįtikusi tuometinei Vilniaus pedagoginio instituto valdžiai, buvau paskirta dirbti mokytoja lituaniste į tuomet tolimą Žemaitijos užkampį - Rietavą. Man tai svetimas pilkas miestelis su iš tolo šviečiančiais baltais bažnyčios bokštais. Mano mokiniams tėviškė - sava, miela. Kurį laiką padirbėjusi gavau išskirtinę auklėjamąją klasę - vieningą, gabią, besiveržiančią į keliones, į aukštesnę kultūrą. Išgirdo mano auklėtiniai, jog Kauno teatras sukūrė spektaklį pagal Just.Marcinkevičiaus „Dvidešimtą pavasarį" - apie jaunimą, studentus. O studijos - kiekvieno abituriento svajonė, deja, ne visiems pasiekiama. Važiuoti į Kauną, pamatyti spektaklį - tiesiog būtina.

Mokiniai jau girdėję, kad Kaune turiu seserį, kuri tiesiog privalo gauti deficitinius bilietus į teatrą: nors kokius, nors pačioje palubėje, nors ir stovėti. Ką darys sesuo - bilietus teko išrūpinti. Patys mokiniai su mokyklos direktoriumi susitarė ir dėl transporto: buvo toks sunkvežimis - dalis kėbulo pridengtas lentine būda, dalis atvira. Klasės vaikinams teko tik žiemos dangumi dengti suolai.

Nuvažiavom. Pamatėm. Literatūros kritikai kaip nori tegu vertina šį kūrinį - mokiniams įspūdžiai buvo nepakartojami. Per pažintis įsiprašę nakvynei į Juozo Gruodžio gatvėje buvusius vaikų namus, sugulėme ant pionierių kambario grindų. Pavyko - ir grindys medinės, ir patalpa kūrenama. Paltukais, megztinėliais šiltai apsikamšę mano mokiniai užmigo tik paryčiais: reikėjo pašnibždomis viską aptarti, kartoti melodiją girdėtos lyrinės dainos - kad geriau įsimintų. Taip ir išliko tas „Dvidešimtas pavasaris" visam gyvenimui. O Just. Marcinkevičiaus eilėraščiai plito po Lietuvą dainomis. Skambėjo jos ir Rietave, kuriame dirbau iki 1960 metų.

Pastudijavusi Vilniaus universiteto Literatūros katedros aspirantūroje, padirbėjusi Pedagoginiame institute, 1966 m. pradėjau dirbti Mokyklų mokslinio tyrimo (vėliau Pedagogikos) instituto lituanistų sektoriuje. Mano darbo sritis - literatūros mokymas aukštesniosiose klasėse. Vienas reikšmingesnių darbų - literatūros programų rengimas. Mano studijų ir aspirantūros metų kolegai Adolfui Juršėnui išėjus, perėmiau jo sritį. Adolfas buvo rimtai padirbėjęs tvarkydamas ikitarybinio laikotarpio mokymo programas. Man teko tęsti jo darbą baigiamojoje klasėje - jau tarybinį laikotarpį. O čia po gana normalių I.Simonaitytės, P.Cvirkos, S.Nėries monografinių temų prasideda: Vyt.Montvila, A.Gudaitis-Guzevičius, T.Tilvyčio „Usnynė", oficiozinė K.Korsako, A.Venclovos poezija ir t. t. Jaunesnės kartos rašytojų kūrybai, ryškiai bręstančiai po tamsiausių pokario metų - mokymo programoje vos kelios pamokėlės. Ką daryti? Atvirai paliesti „gyvuosius klasikus" bei už jų tvirtai stovinčius, iš tos kūrybos disertacijas apsigynusius aukštųjų mokyklų dėstytojus bei literatūrologus - pernelyg pavojinga. Kaip juos pastūmėti į šalį, kaip įsileisti į mokyklą Justino Marcinkevičiaus ir kitą kūrėjų kartą?

Daug dienų sėdžiu Literatūros institute, skaitau man patikėtą dar neišleistos naujosios literatūros istorijos tomą. Jau esu ir Maskvos bibliotekose, ir pas pažįstamus kitų kalbų specialistus esu susipažinusi su skirtingais literatūros programų modeliais. Kažką planuoju, rašau. Lyg ir realiausias kelias - naująją literatūrą pateikti pagal žanrus, o atskirų žanrų temose bandyti sukeisti proporcijas bei akcentus. Susidomi mano darbu tuometis naujosios literatūros sektoriaus vadovas J.Lankutis ir gerai literatūros mokymą vidurinėje mokykloje žinantis mokslo darbuotojas A.Samulionis. Ateina vyrai, paprašo parodyti, paaiškinti, ką aš čia planuoju. Greitai perpranta esmę, aiškiai tam pritaria, teikia racionalių patarimų.

A.Samulionis pasiūlo Vyt. Montvilos monografinę temą nukelti į 1940-1941 m. literatūros apžvalgą. Iš karto atsiranda programoje erdvės naujajai poezijai - ir Just. Marcinkevičiaus kūrybai. Šio poeto kūryba išsibarsto per tris potemes - lyrikos, poemos ir dramos. Žinoma, laikinai. Jei didžiausiems cenzoriams neužklius - po metų kitų bus galima pateikti normalią monografiją. Tai ir padaroma. Juk ir literatūrologai, ir literatūros mokytojai, ir visi šviesesni Lietuvos žmonės gerai suprato, giliai pajuto, kas yra Justinas Marcinkevičius ir ką jis reiškia Lietuvai. Nutilo net ideologiniai cerberiai.

O kaip yra dabar? Kas yra Just. Marcinkevičius dabartinėje mokykloje? Kas jį pratęsia, kas galbūt atstoja? Į tai atsakyti gali jau kitos mokytojų lituanistų ir mokinių kartos.

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (51)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pritariate karantino pratęsimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar šiuo metu gyvenate fiziškai aktyvų gyvenimą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-9  -7 C

 -8  -4 C

 

 -9  -8 C

-3  -1 C

 -4  -2 C

 

   -5  -2 C  

0-5 m/s

  0-3 m/s

 

0-4 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2114 PLN - 4.5520
RUB - 91.7258 CHF - 1.0759
GBP - 0.8840 NOK - 10.4555

Nuorodos