Šį kartą rašau apie Valstybinę mokesčių inspekciją Vilniuje, kurioje nebuvo ir nėra tvarkos, o gal ir nenori jos įsivesti. Buvo laikas, kai nebuvo epidemijos, bet nebuvo geriau. Tiesa, į eilę niekas tada nerašė, bet užtat mokesčių inspekcijoje pralaukdavai po keletą valandų ir, laimei, jei pagyvenusiam žmogui koks geraširdis užleisdavo vietą atsisėsti. Ir taip metai iš metų.
1 nuotr.
Na, o šie metai dar sunkesni. Nuvykstu į Mokesčių inspekciją karantino dienomis. Durys užrakintos, nė gyvos dvasios, o ant durų skelbimėlis, kad patekti į inspekciją galima tik iš anksto užsiregistravus dviem duotais telefono numeriais. Čia pat stoviniuoja būrelis žmonių ir skundžiasi, kad skambina kiekvieną dieną ir niekaip negali prisiskambinti: kaip užimta, taip užimta. Parvykus namo, ir aš tą patį patyriau. Na, pagalvojau, kaip bus, taip bus, nueisiu po karantino, nors gavau grasinimų, kad pasibaigus deklaravimo terminui bus taikomos tokios ir kitokios baudos. Taigi, jau ateinu po karantino. Pasikeitimas tik toks, kad prie durų yra budintis. Bet tvarkelė ta pati: registruotis į eilę tais pačiais telefono numeriais. Vėl žmogeliai stoviniuoja ir guodžiasi ta pačia bėda. Šį kartą buvau laimingesnė, mat esu neįgali, nors prieš tai iškenčiau kelias nemigos naktis ir nukentėjo viduriai... Kiek buvo džiaugsmo, kai užrašė į eilę ir po keleto dienų pagaliau patekau į vidų. Laimė, kad tiko visi dokumentai, o jei ne - kas tada? Kaip liaudis sako: nutrūko vadžios, vėl nuo pradžios.
