Prieš kelerius metus ir man teko lankytis „Gyvenimo meno“ užsiėmimuose, kurie vykdavo Kaune, Savanorių pr. Tuo metu mano žmona sirgo vėžiu, aš ieškojau būdo įveikti sudėtingą gyvenimo laikotarpį, nepasiduoti stresui. Taip atsidūriau šios organizacijos užsiėmimuose. Tuo metu jie kainavo apie 300 litų.

Jau pirmų užsiėmimų metu pastebėjau jų lyderio Šri Šri Ravi Šankaro atvaizdą, šalia degė žvakutės. Iš karto pasakiau, kad esu krikščionis, paklausiau, kam čia to žmogaus atvaizdas? Tik aiškaus atsakymo niekas nepasakė. Vėliau ir knygelių su lyderio atvaizdu ir jo pristatymu atsirado.

Man įstrigo vienas užsiėmimuose įvykęs dalykas. Buvo vedami pratimai, kurių metu visiems buvo liepta apkabinti šalia esantį žmogų, nesvarbu, kas šalia stovėtų. Ir pasakyti tam žmogui „Aš tave myliu“. Kitaip nepavyks išsivalyti. Man tokie dalykai nepasirodė priimtini. Bet buvo aiškinama, kad turime atsisakyti visų barjerų.

Viename iš susitikimų veiklas vedė lektoriai iš Rusijos. Tai buvo daugiau ideologinė, nei praktinė treniruotė. Buvo rodomos skaidrės, įvairios schemos, pasakojama apie reinkarnacijas. Po to buvo vedami pratimai. Dalyvaujantiems buvo sakoma mintyse kartoti, kad „Dievo nėra“. Tada supratau, kur papuolęs... Esu tikintis, tad mintyse ėmiau poteriauti. Tai aiškiai parodo, kur link veda šie užsiėmimai.

Panašų vertinimą susidariau ne tik aš. Kartą viena išsilavinusi medikė man pasakojo apie savo patirtį organizacijos „Gyvenimo menas“ veikloje. Ji ne tik lankė užsiėmimus, bet po kurio laiko pati ėmė vesti juos. Ji pasakojo apie tai, kaip lektoriams buvo surengta kelionė susitikti su išaukštintuoju lyderiu Šri Šri Ravi Šankaru. Visi buvo ištroškę jį pamatyti. Juk tai jis sukūrė šį gėrį, kuriuo dalijamasi per užsiėmimus.

Tas susitikimas daliai dalyvavusių padarė itin didelį įspūdį. Vyko žygis į kalnus, jį vedė baltai vilkintis vadas. Kai kurie negalėjo patikėti savo akimis - atrodo, kad lyderis ne eina, o plaukia ir nė vienas purvo lašas neužsilaiko ant jo balto ilgo drabužio.

Noriu atverti žmonėms akis, kad jokių stebuklų čia nėra. Bet kuris žmogus, lankęs kovų menus, gali pasakyti, kad tokia eisena yra ištreniruojama. Reikia tik tinkamai išmiklinti sąnarius. Tokia taktika, kai einant nejuda žmogaus galva, taikoma, norint prie priešo prisėlinti nepastebėtam. Vizualiai atrodo, jog žmogus sklendžia. O purvas nekimba dėl nanotechnologijomis padengto audinio. Šiais laikais tokių priemonių drabužiams ar batams padengti jau galima įsigyti parduotuvėse. Jokių stebuklų nėra ir tas žmogus tikrai ne koks stebukladaris.

Organizacija dirba savo darbą - siekia užvaldyti kuo daugiau žmonių protų. Tiesiog krikščionybė, kaip stipri bendruomenė, nepatinka globalias idėjas skleisti siekiantiems judėjimams ir suinteresuotoms korporacijoms. Bandoma įsibrauti į mūsų galvas, išstumti krikščionybę... Šalia to dar lengvai paimant ir europinius pinigus.

Jogos pratimai nėra blogi. Jie suteikia energijos, padeda atsipalaiduoti. Tik reikia suprasti, jog čia ne šiaip kvėpavimo pratimai. Ypač tai reikėtų žinoti tiems, kurie „užsikabina“ ir eina toliau. Vėliau prasideda meditacijos - o tai yra sudėtingi dalykai. Įėjimas į transą yra ne toks jau nekaltas dalykas. Jis gali pažeisti žmogaus psichiką. Kuo toliau, tuo lengviau žmogų tampa pakreipti reikalinga linkme. Turiu omenyje ir seksualinius dalykus. Tai labai pavojinga. Įsileisti tokius judėjimus į valstybines mokyklas... Čia jau peržengiamos ribos. Negali ministerija būti akla ir leisti mokykloms įsileisti, kas tik pasisiūlo.

Gaila matyti, kaip tą mūsų Lietuvą ir jos vertybes tampo kas tik nori. Užvaldoma jaunų žmonių sąmonė, o mes nekreipiame dėmesio. Nesuprantu, kaip mes nekovojame ir neginame savo vertybių. Nes tie žmonės, patikėkite, siekia ne streso įveikimo. Jie siekia daug daugiau - užvaldyti ne tik mokyklas.