(80)Izraelyje moterys tarnauja kariuomenėje dvejus metus, vyrai - trejus. Tarnavimas kariuomenėje laikomas šventa pareiga. Bandymas išvengti jos būtų laikomas gėda, todėl ten didžiausių viršininkų, vyriausybės ir Kneseto narių atžalos - visi - noriai vykdo šią pareigą. Pavydėtinas patriotizmo lygis.
6 nuotr.
O pas mus? Reikia tarnauti tik devynis mėnesius, o pagal statistiką tūkstančiai jaunuolių „lyg velnias kryžiaus“ vengia šios pareigos. Apklausa parodė, kad tik kas antras jaunuolis eitų ginti šalies. Tokius „patriotus“ išugdė mūsų mokykla, šeima, visuomenė.
Mes, politiniai kaliniai, tremtiniai, ne kartą savo mitingais, piketais prie Švietimo ministerijos bandėme atkreipti dėmesį į būtinybę mokyklose stiprinti patriotinį ugdymą, remiantis didvyriška pasipriešinimo istorija. Reikalavome Pasipriešinimo istorijos egzamino dešimtose klasėse. Bet lengviau rasti bendrą kalbą su ateiviais, negu su mūsų biurokratais. Kaip sakoma: „Dievas tokius davė ir dribtelėjo“. Estai gali mobilizuoti šimtą penkiasdešimt tūkstančių karių, o mes, turėdami trigubai daugiau gyventojų, tik trečdalį to.
Prieš dešimtmetį Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir Tremties muziejaus iniciatyva buvo surinkta šimtai parašų dėl karinio parengimo pamokų grąžinimo į mokyklas. Kreipėmės į Krašto apsaugos ir Švietimo ministerijas. Deja...
Pasiūlymo esmė. Vietos kariškiai susitaria su vietos Švietimo skyriumi, vietos gimnazijos direktoriumi dėl vyresniųjų klasių moksleivių (17-18 metų) karinio parengimo vykdymo. Tokio amžiaus jaunuoliai neturi jokių šeimos, darbo, jo paieškos, emigracijos ir pan. problemų. Reikia panaudoti jų jaunatvišką entuziazmą ir norą dalyvauti šaudymo ir kitose pratybose, ruošiantis šalies gynybai. Kariškių autobusas juos nuveža į poligoną ir ten atidžiai prižiūrimi kariškių jaunuoliai šaudo į taikinį, mokosi orientuotis pagal kompasą ir žemėlapį, statyti palapinę, greitai sukurti laužą ir pan. Jaunimui tai tikrai patiktų. Po pratybų kariškių autobusas parveža jaunuolius į mokyklas. Moksleivis - ne kareivis, jam nereikia algos, maisto, uniformos, batų, patalynės.
Tikslas: ugdyti tvirtą visuotinį pasiryžimą esant pavojui valstybei priešintis ginklu. Tokį pat tikslą turi ir šauliai, bet jų pajėgos per menkos organizuoti visuotinį jaunimo karinį parengimą. Jis būtų atgrasymas potencialiam priešui. Tai ypač svarbu.
Dalis itin pasižymėjusių tokiose apmokymuose moksleivių vėliau pašauktų į kariuomenę galėtų ten tarnauti ne devynis, o, pvz., penkis mėnesius. Kvailiausia yra laukti ir tikėtis, kad kažkas ateis ir mus apgins.
