Ar tik nebandė Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys, tuomet dar tik laukęs verdikto dėl leidimo panaikinti jo teisinę neliečiamybę, pamaloninti liberalų, kai pasistengė už juos pateikti pirmąjį pasiūlymą - leisti sekmadieniais alkoholiu prekiauti taip pat ilgai kaip ir kitomis savaitės dienomis?.. O kad būtų tvirčiau, į pagalbininkus pasiėmė kitą darbietį Andrių Mazuronį, dargi su Seimo pirmininko pavaduotojo titulu. Šis, be abejo, Liberalų sąjūdžio ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen tebėra dėkingas už staigmeną, kad darbietis į jos pavaduotojus buvo pasiūlytas antras - kartu su konservatoriumi.

Dabar A.Mazuronis yra „darbietis". Bet geresnės atminties žmonės prisimena, kad jis su tėvu Valentinu buvo „tvarkietis" - pas Rolandą Paksą. Dar lengviau prisiminti, jog tas pats Andrius paskui buvo nukeliavęs pas liberalsąjūdiečius. Su jais daugiamandatėje apygardoje ėjo ir į 2016 m. Seimą. Tik, deja, buvo sustabdytas prie brūkšnio kaip perteklinis. Bet štai vienas liberalas (Arūnas Gelūnas) iš Seimo po kurio laiko išėjo į žymų muziejų ne šiaip eksponatų pažiūrėti, o direktoriauti. A.Mazuroniui atsirado proga kaip į Seimą išrinktam liberalui atsisėsti į laisvą parlamentaro kėdę. Tačiau jis nepapildė liberalsąjūdiečių frakcijos, o atsisėdo pas „mišrūnus".

Ir štai vėl nauji Seimo rinkimai. Darbo partijos kūrėjui Viktorui Uspaschichui vėl prireikia scenos ir jis grįžta gaivinti savo partijos, kuri anam Seime teturėjo vieną parlamentarą. Šiai partijai buvo pavadovavę jau keli perėjūnai, tarp kurių buvo ir kviestinis Valentinas Mazuronis - Andriaus tėvas. Partija ne kartą jau merdėjo, kol su savo charizma negrįždavo pats jos kūrėjas Viktoras. Ir štai jis jau kelintą kartą imasi įpūsti jai naują kvėpavimą. Į sąrašą įrašomas teisiamas Vytautas Gapšys, grįžta pas liberalus pabuvęs Andrius Mazuronis, įsiprašo naujos scenos beieškantis Antanas Guoga, irgi pabuvęs libersąjūdiečiu ir net tris dienas partijos pirmininku, kai Eligijų Masiulį pražudė dėžutė nuo brendžio butelio... Guogų Antanui nepavykus su Naglio Puteikio „centrininkais" antrąkart atsisėsti į kėdę Briuselyje, teko džiaugtis, kad darbiečių Viktoras jį įrašė į savo dešimtuko aukštą poziciją. Čia pritapo su „valstiečiais" į aną Seimą patekęs kaunietis Mindaugas Puidokas, kai užsinorėjęs būti prezidentu ir juo netapęs, kadencijos pabaigos sulaukė pas „mišrūnus"... Į Seimą su „darbiečiais" dar taikėsi toks Saulius Bucevičius, kelias kadencijas buvęs Seime kaip „darbietis", bet galop nukeliavęs pas liberalsąjūdiečius. Su jais Akmenės rajone taikėsi į merus, bet buvo išrinktas tik eiliniu nariu į rajono tarybą. O jeigu ateity Seime rastųsi laisva vieta, jis į jį ateitų... kaip „darbietis".

Pridėjus, kad jau penktą kadenciją Seime dienas leidžiantis darbietis iš Telšių Valentinas Bukauskas savo partinėj karjeroj irgi yra pabuvęs liberalu, beveik pusė dabartinės Darbo partijos frakcijos yra turėjusi sąsajų su liberalais. Tad nieko nuostabaus, kad Seimo pirmininkė į savo pavaduotojus iš tariamų opozicinių frakcijų pirmąjį pasiūlė „darbietį" Andrių Mazuronį, visai ignoruodama gausiausią opozicinę „valstiečių" frakciją. Taigi - „darbiečiai" tėra tik tariama opozicinė frakcija liberalams ir konservatoriams.

Deja, ir socialdemokratai yra artimesni dabartinei valdančiajai daugumai negu tikrojoje opozicijoje esantiems „valstiečiams". Dabartinis „socdemų" lyderis Gintautas Paluckas nepamiršta savo „kilmės partijos", nes partinėj veikloj plunksnavosi pas jaunuosius konservatorius. O ir nemažą dalį anos Seimo kadencijos socialdemokratai griežė vienoj kapeloj su konservatoriais ir liberalais. Dabar G.Paluckas turi pasiblaškyti prieš būsimus partijos pirmininko rinkimus, nes, nežinia, ar jis beišsaugos partijos pirmininko postą ir kėdę Barboros Radvilaitės gatvėje, Vilniuje, kur „socdemai" reziduoja.

Taigi tikėtis vieningos opozicijos prieš dabartinius dešiniuosius mažai šansų. Margas tas Lietuvos partijų gyvenimas su savo spalvotomis ir dviprasmiškomis paraštėmis...