Ačiū „Vakaro žinioms“, kad išjudino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos valdininkus bei padėjo jiems „suprasti“, jog kojos netekusiam žmogui ji neataugs, tad nėra prasmės kas dvejus metus varinėti jo po valdiškas institucijas.
1 nuotr.
Esu 48 metų vyras, prieš trejus metus dėl sunkios ligos netekęs kojų. Gyvenu kaime, judu tik neįgaliojo vežimėliu, esu visiškai priklausomas nuo šeimos narių ir aplinkinių pagalbos bei geranoriškumo.
Prieš dvejus metus Neįgalumo ir darbingumo tarnyboje man buvo nustatytas vos 15 proc. darbingumas, tačiau... dvejiems metams.
Ką valdininkai norėjo patikrinti? Ar neįvyko stebuklas, ar man neataugo koja? Ji tikrai neataugo ir problemų mano gyvenime per dvejus metus tikrai nesumažėjo.
Baimindamasis, kad ir toliau būsiu varinėjamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą kas dvejus metus, kreipiausi į „Vakaro žinių“ redakciją. Ir stebuklas įvyko. Tik kitoks. Po dienraštyje pasirodžiusio straipsnio situacija pasikeitė - ribotas darbingumas man buvo nustatytas maksimaliai ilgam terminui, iki pensijos.
Tik skaudu, kad tie valdinininkai, išlaikomi mūsų lėšomis, į eilinio žmogaus situaciją „žmogiškai“ pažvelgia tik viešumo ir žurnalistų paraginti.
Henrikas P., Pakruojo rajono gyventojas
***
