Dabar daug kalbų apie du žmones - gerąjį Roką Masiulį ir blogąjį Jaroslavą Narkevičių. R.Masiulis greta Ingridos Šimonytės dabar „įmontuotas“ tarp penkių politinių lyderių, kurių kiti trys - Gabrielius Landsbergis, Gintautas Paluckas ir Ramūnas Karbauskis - partijų pirmininkai, anie du - nepartiniai. Abiem jiems politinių lyderių kepurės uždėtos panašiai. Šįkart apie tai, kaip politinėje arenoje švystelėjo Roko kometa.
Tuometinis socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius po 2012 m. Seimo rinkimų formavo valdančiąją daugumą. Ją sudarė dar „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Jau buvo pasidalytos ministerijos, kai prie koalicijos prisijungė „lenkai“. „Darbiečiai“ užleido jiems Energetikos ministeriją. Lenkai į ją delegavo Jaroslavą Neverovičių. Rimtas žmogus rimtai vadovavo ministerijai. Bet štai prasidėjo prezidentės žaidimai su pažymomis apie viceministrus. Užkliuvo ir viena lenkų deleguota viceministrė. O lenkai nepriima politinių žaidimų. Jie pasitraukė iš koalicijos, ir Energetikos ministerija liko laisva. Taip ji grįžo Darbo partijai. O prezidentę nuo šios partijos net purtė. Tada ir atsirado kandidatas į ministrus Rokas Masiulis. Joks ne „darbietis“ - nei su nario bilietu, nei be jo. Ir ne Darbo partijos surastas. Ar ne pačios prezidentės favoritas?..
Kaip ten buvo, bet Darbo partijos tuometinė pirmininkė Loreta Graužinienė niekam į akis nešoko. Vėliau tuo pačiu principu „tvarkiečiams“ į Vidaus reikalų ministreriją buvo „surastas“ Saulius Skvernelis, nieko bendra neturėjęs nei su partija, nei su jos tuometiniu pirmininku Rolandu Paksu. Po 2016 m. Seimo rinkimų valdančiąją daugumą formavo valstiečiai-žalieji ir dar nesuskilę socialdemokratai. Bet neoficialiai buvo ir daugiau. Konservatorių žmogumi laikomas buvęs energetikos ministras R.Masiulis persikėlė į Susisiekimo ministeriją. Ir ėmė skaldyti malkas geležinkeliuose, paprastuose keliuose, jūrų uoste, pašte. Ką ten darė, ką nepadarė, bet sau aureolę susikūrė, net naujajam prezidentui nešė raudonus aplankus su gerais darbais. Prezidentas norėjo jį užstoti savo krūtine, bet yra valdančioji dauguma, prie kurios prisijungė naujų partijų. Tarp jų ir lenkai, gavę dvi ministerijas. Viena iš jų, iš R.Masiulio atimta Susisiekimo ministerija. „O Viešpatie aukštelninkas, patį geriausią ministrą išmeta“, - rėkta labai garsiai.
J.Narkevičius tikrai padarė nuodėmių. Juk jis ne D.Grybauskaitė, kuri nei pavargo, nei klydo. Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis ištrimitavo, kad susisiekimo ministru nepasitiki prezidentas ir visuomenė. Vadinasi, visi rinkimų teisę turintys Lietuvos gyventojai, o gal ir vaikai. Žiniasklaida J.Narkevičių į nevidonus įrašė. Ir ministrą pirmininką
S.Skvernelį, kuris neneša prezidentui rašto atleisti ministrą. O premjeras galvoja - „lenkai“ ir jų vadas V.Tomaševskis ambicingi. Patrauks abu savo ministrus. Kai anuomet patraukė J.Neverovičių, premjeras A.Butkevičius buvo kitoj padėty - valdančiajai daugumai pakako balsų. Dabar ji žlugtų. Ar murdytis mažumos Vyriausybėj, kaip kažkada vargo Gediminas Kirkilas, dešiniųjų tampomas? Todėl premjeras ir svarsto: ar parlamentinėj respublikoj visas vadeles turi tampyti prezidentas?
Jau nebešaukiama, jau kaukiama apie moralinę atsakomybę, jei teisinės nesurandama. Apie kelis moralistus. Prezidentas G.Nausėda draustinyje pasistatė stiklinį namą. Teisėjai bankininkui leido, bet ar moralu su tuo stiklu buvo įsibrauti į draustinį?
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus aiškina, kad jis dėl J.Narkevičiaus nė per žingsnį nesitrauktų. Ilgai žurnalistei postringavo. Per tiek laiko buvo galima Ekscelencijos paklausti ir apie CŽV kalėjimą. Arba kaip su tom prezidento šlepetėm Šiauliuose, dėl kurių jam prigijo šlepetinio pravardė? Juk jis, dirbdamas Čikagoj, nė savaitgaliais į Šiaulius neparskrisdavo? Tik buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Visgi administracinis teismas pripažino, kad V.Adamkus, kaip reikalaujama Konstitucijoje, trejus metus Lietuvoje gyveno. O 2018 m.
V.Adamkus buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą, kaip trumpiausiai savo šalyje gyvenęs prezidentas...
Ar ne moralistai senelis ir anūkas Landsbergiai, kurie ne monarchijoje, o respublikoj vienas perduoda, o kitas perima tai partijos pirmininko postą, tai europarlamentaro mandatą?
O kiek morali D.Grybauskaitė, prašiusi Eligijų Masiulį „tulpės pašte“ žiniasklaidą valdžiusių verslininkų patraukti skaliką. Ne šunį, kad neįkąstų, o žurnalistą. Kiek jau apie moralę kalbėjo prezidento patarėjas Povilas Mačiulis, buvęs Kauno vicemeras, kuris pirma šliejosi prie į prezidentus bandžiusio kandidatuoti Vygaudo Ušacko, o paskui perbėgo prie G.Nausėdos? Kad tik be Vilniaus neliktų.
Artėja nerami sausio 14-oji. Ar antrą kartą „lenkai“ nežiebs ta pačia grėblio galva per pakištą kaktą? O jeigu taip, ar premjeras S.Skvernelis nepagalvos, kad gal dėl sveikatos atsikabinti nuo tų visų moralistų? Ir tada tegu Lietuva pabūna prezidentine respublika, kur prezidentas vadovauja ir Vyriausybei? Ir Lietuvos Vyriausybę formuotų pats prezidentas. Atgal pasikviestų R.Masiulį ir I.Šimonytę. Dar ir senelio anūkui kokį portfelį įduotų.