Laikinai einantieji pareigas vadovai irgi seniai tapę mada valstybės tarnybose, valstybės ir savivaldybių įmonėse. Dažnai tai vyksta dėl politinių ir kitokių įtakų susidūrimo. Kai užkulisinėse muštynėse dėl patogios kėdės ilgą laiką niekas nelaimi, sudaromos paliaubos be taikos sutarties.

Pavyzdžiai „po ranka“. Kai prieš dešimtmetį Seimas iš pareigų pašalino Valstybės saugumo departamento direktorių Arvydą Pocių (kartu dar ir buvusį sovietinio saugumo KGB rezervininką), tuometinis prezidentas Valdas Adamkus ieškojo jam pamainos 9 mėnesius. Na, standartiškai, žmogiškai sakant, gimdė. Tuo metu buvo skleidžiama politinė taukšliava apie tai, kad tokį tobulą vadovą surasti labai sunku. Tada juokauta, kad poste, reikalui esant, galėtų sėdėti vadovo mumija, bet teisės aktai ir valstybės vadovo reputacija nebūtų pažeista.

Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), iki paskiriant dabartinį vadovą, porą metų vadovavo laikinai einantieji pareigas. Jų pasikeitė aštuoni. Visi jie iš tos laikinos būsenos pabėgo arba buvo išvaryti su „įdomiomis“ istorijomis - manipuliavimas sklypais, baudžiamosios bylos ir pan. Dėl visa ko primename, kad net karalienė Bona Sforca XVI a. Valakų reformą atliko greičiau, negu NŽT, kurie yra ginkluoti kompiuteriais bei palydoviniais faktais.

Kitas pavyzdys - įmonė „Klaipėdos vanduo“, kurią kontroliuoja miesto savivaldybė. Jai dabar mėnesį vadovauja laikinai einantis pareigas vadovas Alenas Gumuliauskas. Prieš jį, atleidus Leoną Makūną, beveik metus vadovavo laikinasis vadovas Algirdas Špučys. Niekaip nesisekė naujo nelaikinojo rasti. Vis tai strigo procedūros, tai politikai esą kišosi. Laikinąjį pakeitė kitas laikinasis.

Bet štai šluoja „laikinoji“ šluota, kaip ilgam save į šias pareigas numačiusi. Neseniai laikinasis AB „Klaipėdos vanduo“ vadovas

A.Gumuliauskas priėmė sprendimą atleisti iš pareigų tris iš aštuonių direktorių. Pasak laikinojo vadovo, jie atleidžiami be jokios kaltės. Sprendimas esą priimtas siekiant „suformuoti darnų ir įmonės poreikius atitinkantį kolektyvą“. Tiek įmonės valdybos pirmininkė, tiek akcijų valdytojas - savivaldybės administracijos direktorius - tikina, kad laikinasis vadovas turi palaikymą atlikti tokius veiksmus. Lieka klausimas - tas laikinumas yra fikcija ar faktas ir ar kolektyvas, kurį formuoja „laikinasis“, bus darnus tik laikinai?

Akcinė bendrovė „Kauno energija“ irgi šiame žanre. Jos stebėtojų tarybos pirmininkas, kaip rodo internetas ir oficialūs duomenys, yra toks Visvaldas Matijošaitis. Išvenkime pristatymo - visi žinome kas jis. „Kauno energija“ vadovas Vaidas Šleivys jau daugiau nei metus yra l.e.p., po to, kai atsistatydino Rimantas Bakas. Tai buvo 2018 m. gruodžio 11 d. Manytina, kad meras tai žino. Yra visos prielaidos manyti, kad šias nesąmones žino ir centrinė valdžia, su visa savo cerberių armija.

O Kaišiadorių rajone turbūt yra fiksuotinas absoliutus laikinojo vadovavimo rekordas. Yra ten tokia įstaiga - Technologijų ir verslo mokykla. Vadovauja jai „laikinai“ jau septintus ar devintus metus Jonas Jočiūnas. Apie tai klausta net ir švietimo ministro - klausti vietinės merijos prasmės nebėra seniai. Atsakymas apie teisinį ir visokį kitokį keistumą atėjo dar keistesnis:

„Tikintis, kad sprendimai bus priimti, mokyklos vadovui buvo pavesta eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas vadovas... Kol neišspręsti reorganizavimo klausimai, vadovo konkursas nėra skelbiamas.“

Profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka vyksta pagal valstybinių profesinio mokymo įstaigų tinklo vystymo 2018-2020 m. planą. Plano tikslas - sutelkti ir efektyviai naudoti resursus bei kelti profesinio mokymo kokybę, kad ji kuo geriau atitiktų darbo rinkos ir besimokančių asmenų poreikius.

Taigi, planas yra. Jis netgi vykdomas. Jį vykdo laikinasis vadovas. O jei kas nors netinka - atsakys seniūnas. Jeigu norės.

Komentaras

Valstybės tarnybos departamento (VTD) atstovas Audrius Dabrovolskas priminė, kad 2019 m. sausio 1 dieną įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai VTD pradėjo vykdyti centralizuotus konkursus ir atrankas.

„VTD organizuoja konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas. Kita vertus, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas valstybės ir savivaldybių įmonių bei viešųjų įstaigų darbuotojams. Atsižvelgiant į šias nuostatas atsakomybė dėl darbuotojų priėmimo įmonėse ir akcinėse bendrovėse tenka jų steigėjams ir akcininkams“, - sakė pašnekovas.

Vidaus reikalų viceministrė Beata Maliušicka pripažino, kad valstybės tarnybos sektoriuje apstu tobulintinų dalykų, tačiau teigė, kad klausimai jau sprendžiami.

„Vienas jų - konkursai, skirti įstaigos vadovo pareigoms užimti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ministerijos, tiek joms pavaldžios įstaigos privalo informuoti VTD apie besibaigiančias vadovų kadencijas. Šis privalo organizuoti konkursus. Šiuo metu VTD keičia savo nuostatas. Viena iš jam priskirtų funkcijų bus stebėsenos vykdymas ir kontrolė, kad visi konkursai būtų organizuojami laiku“, - teigė B.Maliušicka.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narys Kęstutis Masiulis pripažino, kad pateikti taiklūs pavyzdžiai.

„Kartais vyksta teismai dėl atleidimo ar priėmimo konkurso, neatsiranda kompetentingų pretendentų vadovauti, kartais įstaiga reorganizuojama ar pertvarkoma arba trūksta kompetencijos atrinkti tinkamą vadovą. Labai gaila, bet pasitaiko ir neskaidrių atvejų, kai laikinieji vadovai kažkam naudingi. Visgi būtų sunku ir neatsakinga ekspromtu bandyti išvesti bendrą problemos vardiklį“, - pastebėjo Seimo narys.