Jau prieš 40 metų galėjome turėti metro. 1974 metais tuometinis Vilniaus vadovas Algirdas Vileikis buvo parengęs Vilniaus metropoliteno planą. Ne kartą svarstė ir derino jį Maskvoje. Buvo gavęs ne tik sutikimą, bet ir paliepimą, drauge su sąjungine delegacija buvo komandiruotas į Boloniją ieškoti patirties. Prahoje buvo numatyta pradėti gaminti sąstatus lengvajam metro. Buvo padaryti brėžiniai, numatytos trasos. Žodžiu, metropoliteno projektas buvo parengtas. Tačiau prasidėjus Sovietų Sąjungoje permainoms, vėl susidarė svarstymų „kamštis“, sustabdęs projekto įgyvendinimą. O tuo metu daugelis Europos miestų, net mažesnių už Vilnių, sėkmingai statė ir dabar naudojasi metropolitenais.
O mes daugiau kaip 40 metų stumdomės svarstymų spūstyje, vairuotojai keikiasi gatvėse ir niekas negali pasakyti, kada visa ta lietuviška maišalynė baigsis. Kai kas tvirtina, jog Vilnius per mažas miestas, kad statytų metro, reikia milijono gyventojų. Šį mitą griauna pasaulio pavyzdžiai. Mums artimas Prancūzijos Reno miesto, turinčio tik 215 tūkstančių gyventojų, pavyzdys. Ten irgi ilgai buvo svarstoma, ką statyti - metro ar tramvajų. Dabar prancūzai džiaugiasi, kad pasirinko metro.
Dėl kamščių Vilniuje kasmet patiriame 1,5 mlrd. eurų nuostolių. Įgyvendinus metropoliteno projektą nereikėtų platinti gatvių, griauti namų - susidarytų geresnės sąlygos visiems eismo dalyviams. Kita vertus, metropoliteno infrastruktūras galima išnaudoti muziejams arba kaip slėptuves Astravo atominės elektrinės avarijos atveju. Be to, mažėtų oro tarša, miestas būtų patrauklesnis užsienio investuotojams, atsivertų naujos komercinės erdvės smulkiam ir vidutiniam verslui, būtų sukurta daugiau kaip 130 naujų darboviečių metropolitenui eksploatuoti.
Šiemet atlikti visuomenės tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma vilniečių rinktųsi metro (40 proc.), o ne tramvajų (12 proc.). Tiek važiavę tramvajumi, tiek važiavę metro bei vairuojantys automobilį rinktųsi metro.
2018 metais Seimas priėmė Metropoliteno įstatymą, kuriame nurodė, kad tokių susisiekimo priemonių planavimą vykdo savivaldybės. Iš 51 Vilniaus savivaldybės nario apsisprendę tik 13, taigi sprendimo nežinia kada sulauksime. Metro šalininkai mano, kad sprendimus dėl nacionalinių objektų statybos Seimas turėtų pavesti ne savivaldybėms, o Vyriausybei, ministerijoms. Matome, kas atsitiko, kai savivaldybė apsiėmė statyti Vilniuje nacionalinį stadioną. O ką savivaldybė daro su svarbiausia sostinės Lukiškių aikšte? Juk tai visos valstybės nacionalinis objektas.
Seime dabar ruošiamas naujas įstatymo projektas, kuriame ketinama nurodyti, kad Vilnius nėra eilinis miestas, o Lietuvos sostinė, rūpinti visiems gyventojams. Įstatyme turėtų būti nurodoma, kad už nacionalinius objektus yra atsakinga Vyriausybė.