Per 30 Nepriklausomybės metų svarbiausios mūsų valdžios institucijos taip ir neišmoko susikalbėti, kai sprendžiami aktualūs visai visuomenei ir valstybei klausimai. Žinoma, galima ilgai ginčytis, kokius mokesčius didinti, kokius mažinti arba kokio stiprumo alų gaminti. Tačiau kai priimami svarbūs valstybei įstatymai, jie turi būti vykdomi visų institucijų, baigiant svarstymus, abejones, bereikalingus ginčus.
Nusiritama iki to, kad atskiri politikai ima žeminti visos tautos išrinktą valstybės vadovą, kuris ėmė daugiau dėmesio skirti krašto vidaus politikai, regionams. Žymiai aktyviau dirba visa prezidento komanda. Pagaliau sužinojome, kas yra prezidento patarėjai ir ką jie veikia, ko anksčiau nebuvo. Keista girdėti kai kurių Seimo narių kalbas, kad jiems skambina prezidento patarėjai, kai svarstomi valstybei svarbūs klausimai. Gerai, kad tariamasi, kalbamasi, ieškoma susikalbėjimo, o ne sėdima už tylėjimo sienų ir kalbamasi tik per žiniasklaidą. Skelbiant nepagrįstus priekaištus, matyt, siekiama pakelti savo reitingą artėjant rinkimams. Besivaikydami reitingų kai kurie politikai taip nustekeno Seimą, kad jis niekaip negali pakilti iš reitingų duobės. Antra vertus, Seimo populiarumą smukdo jo priimtų svarbių nutarimų nevykdymas.
Seimas yra priėmęs aktualų nutarimą dėl Laisvės kovų memorialo sukūrimo Lukiškių aikštėje. Beveik 30 metų nesibaigia beviltiški ginčai dėl Laisvės paminklo svarbiausioje sostinės aikštėje. „Bunkerio“ šalininkai, nesiskaitydami su Seimo ir visuomenės valia, Lukiškių aikštėje nori įamžinti tik vieną Laisvės kovų etapą - partizaninį karą. Betgi kova už Lietuvos laisvę tęsėsi šimtmečiais. Kodėl užmirštami 1863 metų sukilimo vadai ir dalyviai, kurie buvo nužudyti būtent Lukiškių aikštėje, kodėl užmirštami politiniai kaliniai, kurie buvo sušaudyti šalia aikštės buvusiuose KGB rūmuose, kodėl užmirštami tremtiniai ir kiti Laisvės gynėjai? Teisingai „Vakaro žiniose“ rašė meno istorikas Aleksandras Puidokas: „Mes laukėme Lukiškių aikštėje paminklo, kalbančio apie ilgą Tautos kelią į Lietuvos Nepriklausomybę...Bunkerio kalneliai gali būti tik muziejiniai eksponatai, bet ne šimtmečius už laisvę kovojančios Tautos paminklas“. Tokio paminklo sukūrimas yra svarbus visos valstybės, o ne atskiros žmonių grupės reikalas. Tautai atstovauja Seimas, jo nutarimus privaloma vykdyti. Kitaip mes niekad neturėsime tokio Laisvės paminklo, kokį turi, pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai sostinėje Rygoje. Neseniai per televiziją matėme, kaip „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai, susirinkę Rygoje prie Laisvės paminklo, vienu balsu sakė: „Mes pavydime Latvijai tokio Laisvės paminklo.“