respublika.lt

Skaitytojo laiškas: Apginkime Katedrąnuotraukos (60)

2020 liepos mėn. 31 d. 13:30:55
Nepriklausomybės gynėjas, apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Romualdas Liutkus

Trisdešimt vieneri metai pralėkė vėju. Iš mitingo į mitingą, nuo vienos valdžios prie kitos ir vis vardan tos Lietuvos… Kai atgal pasižiūri, regis, tiek stebuklų - pirmasis Sąjūdžio suvažiavimas, jame paskelbta didžioji naujiena - pirmoji Lietuvos šventovė - Vilniaus Katedra - grąžinama tikintiesiems. 1989 m. vasario 5 d., po 40 metų trukusio neteisėto atėmimo.

×
nuotr. 8 nuotr.
Nepriklausomybės gynėjas Romualdas Liutkus primena, kad bažnyčia nėra tik pastatas.

 

Belaukiant iškilmių kunigas Marijonas Vaclovas Aliulis kalbėjo šventus visiems Lietuvos žmonėms žodžius:„Katedra - mūsų tautos istorijos barometras. Kai šviesu krašte, šviesu ir Katedroje; kai tamsu krašte - tamsu Katedroje. Amžių tėkmėje ji buvo dažnai nuniokojama, bet visada, kai tik atsikurdavo kraštas, atsikurdavo ir Katedra.

Švenčiausia šviesa tądien nušvito kryžiumi prieš didįjį altorių gulęs iš 28 metus trukusios priverstinės tremties į Katedrą grįžęs Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavičius. Arkikatedros atšventinimo apeigose skambėjo ir džiaugsmas, ir skausmas: tikinčiųjų sugrįžimas į Lietuvos krikščionybės lopšį, istorinę mūsų tautos šventovę, primenančią karaliaus Mindaugo, kunigaikščių Vytauto, Jogailos ir visų jogailaičių laikus ir tas netektis, kurias per 40 metų pergyveno tikintieji. Šventajame Rašte skaitome: „Viskam yra savas metas. Yra metas liūdėti ir metas džiaugtis, metas griauti ir metas statyti, metas tylėti ir metas kalbėti, metas dirbti ir metas melstis.“

Su Arkikatedros uždarymu prasidėjo liūdesio metas ir mūsų krašto Bažnyčiai, ir visai tautai. Pokariu daug bažnyčių visoje Lietuvoje buvo išniekinta, Dievas raunamas iš žmonių širdžių, šalinamas iš gyvenimo, paminami Dievo įstatymai. Kraštui tai atnešė didelius moralinius ir materialinius nuostolius. Šiandien gyvename gerai, deja, materialinė gerovė, išskaičiavimai, vartotojiškumas ima viršų. Iš žmonių širdžių trinama Katedra. „Bet broliai mano - šimtąkart svarbiau ir savo širdyse ją atstatyti… Katedra privalo būt teisinga, o jei bent vienas melo akmenėlis į pamatus paklius - tai vargas jai ir tau, ir mums visiems!” - perspėja Justino Marcinkevičiaus dramos „Katedra“ pagrindinis herojus Laurynas.

Jau prieš dešimtmetį šviesios atminties monsinjoras Alfonsas Svarinskas kvietė į pasipriešinimo-maldos akciją visus, pritariančius siekiams išsaugoti tradicinę šeimą ir krikščioniškas vertybes, šaukė rinktis prie Katedros ir kalbėti rožinį, melstis, kai Vilniuje žygiuos homoseksualistai. Monsinjoras A.Svarinskas tuomet prisiminė lietuvių kovas prieš kryžiuočius, carinę Rusiją, bolševikų okupacijas.

„Mes atgavome laisvę, pasidžiaugėme 20 metų, bet pamatėme, kad daug ko nepadarėme. Ir vėl iš naujo priešai puola mus. Štai atsiranda kažkokia pasaulinė ypatingai nusikaltusi organizacija, kuri ateina į Lietuvą ir nori sugriauti krikščionišką šeimą, gyvenimo būdą, atmesti Šventąjį Raštą, Dekalogą ir viską, kas brangu Lietuvai“, - prieš dešimt metų kalbėjo A.Svarinskas. Tada prieš homoseksualistų eitynes buvo surinkta daugiau nei pora dešimčių tūkstančių parašų. Prašymas „uždrausti gėjų okupaciją Lietuvoje“ buvo įteiktas prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybei, tačiau atsakymo taip ir negauta.

Visgi iki pat mirties monsinjoras A.Svarinskas tebesitikėjo, kad homoseksualistų paradai, niekinantys mūsų Šventovę, bus uždrausti. Šiandien, tęsdami monsinjoro mintis bei darbus, grįžtame prie savęs, savo šaknų. Per šimtmečius niekas nesugalvojo geresnio kreipimosi į tautą, tad vėl šaukime, kvieskime vieni kitus Daukšos „Postilės“ prakalba: „Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių, kalbos? Ne žemės derlingumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją - užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę…“

Šiais laikais prie Katedros startuoja homoseksualistų eitynės. Ir valdžiai tai visai nekliudo. O Lietuvą, jos tradicijas, kalbą ir kultūrą mylintiems žmonėms?

Bažnyčia nėra tik pastatas, į kurį tu ateini. Tai yra šeima, kuriai tu priklausai. Tai tavo dvasinė atrama. Ir kai į tai bandoma kėsintis, aišku, prabunda pareigos jausmas ją ginti. Turime susiburti prie savo moralinių ir dvasinių ištakų. Vieningai rinkti parašus ir išsakyti savo požiūrį į mums brangius dalykus.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (60)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikia vėjų jėgainių parko Baltijos jūroje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau žinote, už ką balsuosite Seimo rinkimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +14 C

+14 +15 C

 

+15 +16 C

 +23 +25 C

+22 +25 C

 

+23 +24 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

2-7 m/s

       

Nuorodos