7 nuotr.Toks įspūdis po „Šeimos gynimo maršo". Jis buvo gerai apgalvotas, tiesiog preciziškai. Buvo numatyta kiekviena nepageidaujama smulkmena, todėl puikiai pavyko. Dar todėl, kad nesikišo partijų ir valdžios atstovai. Įsivaizduokime, koks būtų erzelis, sąmyšis, nesusikalbėjimas ir pan. Visuomenė įrodė, kad ne visi dar sukvailinti, „suzombinti", nors radijas, televizija iš kailio neriasi ir seksualinėms mažumoms rodo išskirtinį dėmesį. Viena po kitos transliuojamos joms palankios laidos, nors seksualinės mažumos sudaro vos 3 proc gyventojų. O apie maršą - beveik nė žodžio, nors valstybinį radiją ir televiziją išlaikome mes, mokesčių mokėtojai.
Sekmadienį, gegužės 16 dieną, 7 valandą įsijungiau radijo pirmąją programą. Per žinias apie maršą - nė žodžio, 8 valandą - ir vėl tyla.
Kai neturi svarių argumentų prieš, geriausia taktika (niekingai, plačiai naudojama biurokratinio klano) - tylėk ir ignoruok.
O vienas gėjų liaudies gynėjas iš savo burnos ambrazūros per televiziją žodinėm kulkom apšaudė maršo rengėjus, išnaršęs juos vos ne nuo gimimo dienos. Bet visi liko gyvi ir puikiai vadovavo maršui. Mums, sūduviams, ypač malonu, kad organizatorius Raimondas Grinevičius - mūsų kraštietis. Renginys Vingio parke praėjo nepriekaištingai. Trys jaunuoliai, matyt, trokšdami nuotykių su susukta gėjų vėliava, bandė patekti tarp dalyvių, bet apdairiai policijos buvo išprašyti už parko ribų. Gėjų kontrmitingas priminė keliasdešimties moterėlių, susėdusių ant žolės prie tilto, pikniką. Vėliavų net nesistengė išskleisti.
Būtų gražu, jei seimūnai vieną kartą atsikvošėtų ir išmestų iš galvų juokdariškus svaičiojimus apie lyties keitimą, vaikų kvailinimą, siekiant atpratinti juos nuo žodžių „tėtis", „mama", „broliukas", „sesutė", nereikalingą gėjams Partnerystės įstatymą, melagingą Stambulo konvenciją ir pan. Siekdami priimti šiuos įstatymus, seimūnai žmonių akyse menkina ir žemina patys save.
