1 nuotr.Kadaise egzistavo tokia žmonių rūšis - raupsuotieji. Jie sirgo nepagydoma, labai užkrečiama liga - raupsais. Raupsuotieji gyveno atskirai nuo kitų žmonių, sveikieji prie raupsuotųjų negalėjo net prisiliesti, kad neužsikrėstų baisiąja liga.
Šiais laikais raupsai išnaikinti, todėl neliko ir raupsuotųjų. Tačiau konservatoriai nori atgaivinti tokią raupsuotųjų žmonių kategoriją. Tiesa, tie žmonės neserga nei raupsais, nei jokia kitokia užkrečiama liga. Raupsuotieji bus tie, kurie neturės Galimybių paso. Jie negalės nueiti į prekybos centrą, negalės klausytis operos, lankyti universiteto. Norėta jų neįleisti net į viešąjį transportą. Tokiu būdu jie bus izoliuoti nuo pasaulio savo namuose be jokios pagalbos, jeigu jie bus, pavyzdžiui, vieniši pensininkai.
Kai vyksta balsavimas kokiuose nors rinkimuose, tai juose dalyvauja maždaug pusė rinkėjų, nepaisant raginimų balsuoti, agitacijos. Nebalsavusieji gyvena savo gyvenimus nekreipdami dėmesio į tai, kokie vėjai pučia valdžios viršūnėse. Įvairiose valdžios organizuojamose akcijose taip pat dalyvauja mažiau kaip pusė gyventojų. Tad visai logiška, kad ir skiepytis ta pasyvioji visuomenės dalis neskuba. Tuo labiau kad ir padaryti tai nėra taip paprasta. Mat reikia sužinoti, kur vyksta ta vakcinacija, ten nuvykti, o po to gauti Galimybių pasą, kurį reikės nuolat atnaujinti. Visos paslaugos su įvairių dokumentų tvarkymu dabar atliekamos beveik tik internetu. Ką šiuo atveju daryti senyviems žmonėms, kurių daugelis neturi interneto ir nemoka juo naudotis? Valdžiai visa tai nerūpi, ji sugeba senus žmones tik gąsdinti, taikyti jiems sankcijas. Paneigiant nekaltumo prezumpciją, žmonės turės įrodinėti, kad jie nėra kupranugariai, nėra nusikaltėliai, nėra ligoniai, galintys užkrėsti kitus. Viso to negalima pavadinti niekaip kitaip, kaip tik senių genocidu.
Jokių galimybių pasų nereikėjo pildyti jaunesniems nei 45 metų žmonėms, kuriuos visus, jų neatsiklausus, be jokio jų sutikimo, sukišo į privačius pensijų fondus. Kodėl taip buvo pasielgta? Todėl, kad naudą iš to gauna bankininkai (privačių pensijų fondų valdytojai), kuriems tarnauja Lietuvos valdžia, nors tiek dabartiniams, tiek būsimiems pensininkams privatūs pensijų fondai atneša tik nuostolius.
Valdžia aiškina, kad jeigu žmonės nepasiskiepys, tai jie numirs nuo viruso. Tačiau žmonės gali numirti ir nuo skiepų. Tai yra logiška, nes skiepai yra vaistai, o visi vaistai kartu yra ir nuodai, kurie žmogų gali nužudyti, jeigu jie bus netinkamai naudojami arba netiks tam žmogui dėl kokių nors individualių jo organizmo savybių. Norint tuo įsitikinti, pakanka paimti prie bet kokių vaistų esantį informacinį lapelį. Visuose tuose lapeliuose būna išvardinta bent keliolika galimų šalutinių poveikių, kurie gali sukelti net ir mirtį.
Ar būna atvejų, kad ligoniai miršta nuo vaistų, kuriuos jiems paskiria gydytojai? Nesunku atspėti, kad būna. Vis dėlto gydytojai niekada to nepripažins, nes tokiu būdu jie parodytų savo nekompetenciją. Be to, objektyviai nustatyti, ar ligonis mirė nuo ligos, ar nuo jam taikyto netinkamo gydymo, netinkamų vaistų, praktiškai neįmanoma, nes tai padaryti nesuinteresuota nei valdžia, nei medikai.
