Pavasarį Lietuvoje nubunda augmenija, žvėreliai, taip pat ir politikai. Štai savaitgalį visoje Lietuvoje vyko akcija „Darom“. Aišku, kad politikams tai buvo pats geriausias būdas tapti matomiems, pademonstruoti, kokie jie stachanoviečiai, visiems viešai pliurpti, kaip svarbu ne „pastebėti kito šiukšles“, o „išsikuopti savo kieme“, ir panašias banalybes.
Šiaip jau nieko asmeniško prieš švietimo ministrą Gintarą Steponavičių neturiu (nebent tai, kad vaikai į norimą darželį taip ir nepateko, o žmonos sesuo visiškai nusivylė švietimo sistema ir išvažiavo studijuoti į Angliją).
Tačiau dar prieš gerą savaitę iki akcijos visose mano mikrorajono daugiabučių laiptinėse atsirado jo portretas su prierašu „kviečiu jus į tradicinę Bukčių miško tvarkymo talką“. Nekreipčiau dėmesio į tai, kad ministras nusprendė tokiu būdu pasireklamuoti - gal jis ir tikrai labai darbštus, bet asmeninis kvietimas sukuria įspūdį, kad jam vienam rūpi tvarkinga aplinka, o visi kiti prie jo „gali prisidėti“. Nors šiaip jau kasmet akciją koordinuoja tai ne jis, o keli mano kaimynai. Keisčiausia, kad tokie skelbimai atsiranda laiptinėse, kurios yra rakinamos, o nežinodamas specialaus kodo į jas neįeisi. Gal ministras pasinaudojo tarnybine padėtimi ir įdarbino savo kolegai susisiekimo ministrui pavaldžius paštininkus (kurie kodus žino)? O gal net susitarė su namą administruojančia įmone, kad jos atstovai paplatintų reklamą?
Net neabejoju, kad kaip ir kiti vilniečiai netrukus nebespėsiu išiminėti šiukšlių su politikų atvaizdais iš savo pašto dėžutės. Naujausia mada prieš rinkimus - politikai siuntinėja ir SMS žinutes su kalėdiniais, velykiniais ar kitokiais sveikinimais. Tad ir toks politikų brovimasis į žmonių privačią erdvę bandant prisiimti svetimus nuopelnus ir idėjas sau yra dar vienas būdas įkyriai pasakyti - balsuokite už mane.
Liudas, Vilnius
