Nors apie paspirtukus gatvėse rašyta daugybė kartų, būsiu nepopuliari ir pakalbėsiu apie juos dar kartą.
Pamenu tuos laikus, kai galėjau saugiai vaikščioti Vilniaus gatvėmis, šaligatviais vaikščiojo daugiausia žmonės ir vargo nebuvo matyti. Dabar niekur negali jaustis saugus.
Anądien vaikščioju su mažais vaikais Basanavičiaus gatvėje ir švyst paspirtukininkas, - vos spėjau vaiką arčiau savęs patraukt. O ėjau atsakingai, už rankų susikibę.
Galvokite ką norite, negali ir pėstieji, ir paspirtukininkai išsitekti šaligatviuose. Važinėja kas kaip nori, niekas nekreipia dėmesio.
Tai gal pats laikas griežtinti baudas už paspirtukininkų lakstymus ir kėlimą pavojų pėstiesiems, ypač vaikams?
Nes vaikai judrūs, jie gali vieną sekundę į vieną šoną trauktis, kitą sekundę - į kitą.
Ar pametęs galvą paspirtukininkas numatys tokią tikimybę? Iš jų elgesio matyti, kad jie apie perspektyvą negalvoja. Jiems svarbūs tik jie patys, kad tik greičiau nulėkti iš taško A į tašką B.
Gal ir yra atsakingų likę, net juos užgožia tie lakstūnai. Ar reikia laukti nelaimių?
Miesto valdžia, atsitokėkite.