Yra blogai. Tokia mintis kirba ne vieno smegeninėje. Padejuojama, kad ne ta partija, ne tie ministrai, ne tie ponai yra valdžioje. Arba, kad yra kaip tik atvirkščiai.
Daugelis mano, kad ne čia esmė, jog blogis - kitur, o būtent, jog jam niekas, visiškai niekas nepateikia tokio gyvenimo, kokio jis esąs nusipelnęs. Kai kurie nusivylėliai net išvyksta į kitas šalis, nepalikdami namuose savo nuobodulio ir vienatvės, o nešdamiesi drauge. Žodžiu, keiksmažodžių, verkšlenančių, žvelgiančių į viską pro tamsius stiklus - nestokoja.
Vis dėlto ar nesama čia veidmainiškumo? Kitaip, ko gi rūpintųsi mūsų piliečiai, kaip jį, savo gyvenimą, prailginus? Nemaža yra tokių, kurie šaltą žiemą murkdosi eketėse, kad padidintų sveikatingumą, ir tokiu būdu ilgiau išsilaikytų šioje ašarų pakalnėje. Pažvelkime, kiek žmonių akinius dėvi ne ant nosies, o ant viršugalvio, idant apsaugotų kaukolės dėžėje esančius gyvybinius centrus nuo žalingo saulės spindulių poveikio.
Itin daug dėmesio skiriama sveikai mitybai: saldumynai - blogai, riebalai - irgi ne kažin kas, mėsos nederėtų vartoti kasdien. Vietoj jos galima pievose pasirinkti kiaulpienių ir kitų žalumynų - salotoms ir sriuboms. Ilgesniu savo organizmo egzistavimu reikia rūpintis nuolat. Gera, jeigu išrenka į Europarlamentą - tada randasi aibės laiko savo sveikatai puoselėti. Tai daryti leidžia ir pinigai, mokami tiems laimės kūdikiams. Bet reta kam taip pasiseka, daliai lieka tenkintis mažesniais mūsų Seimo pinigėliais. O daugiausia yra visiškų vargetų. Tačiau ir tie nenusispjauna į savo ateitį - valgo česnakus, morkas, saujas vaistų ir maisto pakaitalų. Mankštinasi, bėgioja, plaukioja.
Nesame savanaudžiai. Savo artimui teisingai patariame - alkoholis - blogai, rūkalai - blogai, o narkotikai - visai blogai. Altruistiškai rūpinamės net įkalintaisiais. Netgi iki gyvos galvos. Kad ir jie gyventų ten ilgiau. Turime sudaryti kurorto sąlygas ir jiems. O kaipgi kitaip? Ką Vakarai apie mus pagalvotų? Tų šalių žymūs medikai darbuojasi ne vien atsižvelgdami į visuomenės siekius padidinti gražuolių krūtis ar sėdmenis. Tačiau ir šioje srityje yra kur tobulėti - pavyzdžiui, ar ne šaunu būtų, jeigu minėtas kūno dalis galėtume reguliuoti pagal kintančius norus, pripučiant į vidų kokių dujų - didinti, o pakitus pacientų skoniui, dujas išleisti.
Bet svarbiau yra kas kita. Garbūs medicinos šulai Vakaruose nesiliauja mąstyti apie žmogaus amžiaus tęsimą ir tęsimą iki begalės metų. Šioje dirvoje vilties teikia kiaulės, jų organų persodinimo vietoj susidėvėjusių vidinių žmogaus kūno dalių perspektyvos. Galgi ir pasiseks toks triukas. Jeigu nepaisius sielos nemirtingumo, tai ne taip jau labai skiriamės nuo tų kiaulių, kaip dažnas neišmanėlis galvoja. Juk iš patikimų politikų žinoma, kad laikantis Europos Sąjungos, ateitis įvairiose srityse, taip pat ir šioje, šviesut šviesutėlė. Tik va, klimatas pernelyg šyla.