Kiekvieną dieną vis pasižiūriu į savo pašto dėžutę, ne todėl, kad laukiu laiškų, ar kad man juos gausiai siunčia. Tik tam, kad ištraukčiau visą šūsnį reklaminių skrajučių. Esu jau pensininkė, ir pinigų visokiems namų apyvokos daiktams ar interneto paslaugoms neturiu.
Kartą kelias dienas svečiavausi pas dukrą, gyvenančią kitame mieste, o kai grįžau namo, dėžutė jau springo nuo lapelių gausos. Ištraukiau vos ne vos ir išmečiau į šiukšliadėžę. Kaip tik kaimynė užėjo į svečius, pasiguodė, kad didelė sąskaita už šildymą atėjo. Iškart pagalvojau, kad jokio laiško dėžutėje nemačiau. Pasirodo, išmečiau kartu su visa šūsnimi skrajučių. Greitai suskubau prie šiukšliadėžės, laimei, suradau savo voką.
Aišku, aš jau senas žmogus, ne visada apdairi, tačiau išdrįsiu pasakyti, kad kalta ne tik aš, bet ir tos nuolat į pašto dėžutes kišamos skrajutės. Dabar kiekvieną kartą išrūšiuoju po vieną tuos lapelius, kad, neduok Dieve, ko nors svarbaus neišmesčiau. O toks atrinkimas užtrunka kokias penkias minutes. Aš gaištu savo laiką, užuot mezgusi anūkams kojines. Laikas man svarbus, nes niekada nežinai, ar tą kojinę baigsi megzti...
Tačiau nieko negaliu padaryti, ir toliau kasdien iš pašto dėžutės traukiu pluoštus įvairiausių lapelių.
Vanda, Vilnius
