Marija Jakimavičienė: Žuvę kariai savanoriai nepamiršti

Ponia Ala gavo iš Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus savivaldybės leidimus tvarkyti tuos apleistus 1918-1921 metais žuvusių karių ir savanorių kapų kauburėlius. Plk. ltn. M.Žibas suorganizavo Atsargos karininkų sąjungos narių rinkliavą, surado meistrą, gavo ąžuolo. Mokykla taip pat pasirūpino kryželiais. Ir štai šių metų Vėlinėms jau degė žvakutės ir stovėjo apie 50 kryžių. Atrodė, kad čia palaidoti 1918-1921 metais buvę lenkų nelaisvėje ir žuvę mūsų kariai ir savanoriai nebe taip apleisti bei užmiršti. Praeitais metais, iškilmingai švenčiant mūsų kariuomenės šimtmetį, niekas net žodžiu neužsiminė apie pirmuosius žuvusius karius ir savanorius. O juk jų kraujo ir gyvybių dėka gali dabartiniai ponai karininkai šiltai sėdėti svarbiuose postuose.

Labai pasitikėjau ir gerbiau buvusį kariuomenės vadą gen. J.V.Žuką. Ir jo 2017 metais pažadu padėti gauti leidimą Lenkijos archyvuose mūsų žmonėms paieškoti duomenų. Deja… Pasirodo, kad net ir LIETUVOS generolo pažadas šiandien nieko nevertas. Šiemet pavasarį Nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta paroda partizano A.Kraujelio atminimui. Dalyvavo ir gen. J.Žukas su savo adjutantu. Priminiau generolui jo pažadą. Nustebino jo atsakymas, kad tai esą visuomenininkų reikalas. Tikriausiai gerai išaiškino generolui jo patarėjai Kultūros paveldo departamento skleidžiamą „pasaką“ apie tai, jog neaišku, kas čia esą palaidoti. Gal net Sapiegos karo ligoninėje gydyti sužeisti rusų kariai. Nors šalia yra tvarkingas žuvusiems rusų kariams kvartalas su stačiatikių kryžiais. Ar gali būti, kad valstybė savo žuvusius karius laidotų vienoje vietoje, o už takelio į bevardžius kapų kauburėlius sukištų savo sužeistus, gydytus ir mirusius karius? Jau kas kas, bet Rusija gerbia savo žuvusius karius. Netikiu tokia „pasaka“. Dar kartą noriu priminti citatą iš istorikės archeologės Vidos Girininkienės straipsnio 1990-10-31 „Respublikoje“: „Šioje kapinių dalyje galėjo būti masiškai palaidota daugiau kaip du šimtai lietuvių savanorių, buvusių lenkų nelaisvėje 1919-1921 metais. Apie tikslias šių palaidojimų aplinkybes nežinome, pavardžių - taip pat. Kapinių inventorizacijos plane tokių duomenų nėra, nors kapai, kaip bevardžiai, čia sužymėti. Kapų kauburėliai ir dabar ryškūs.“ Aišku, kad dabar, kai mūsų valdžia taip rūpinasi gerais santykiais su Lenkija, gal ir neparanku būtų iškelti šį klausimą. Juk reikia ir toliau pataikauti lenkams. Gal valdžiai vis dar atrodo, kad ir toliau esame Lenkijos vasalai? Žinoma, reikia gražiai bendrauti su kaimynais, tiktai kaip laisviems su laisvais, o ne kaip baudžiauninkams su ponais. O ar atsiprašė lenkai Lietuvos už jos garbinamos Armijos Krajovos nusikaltimus Širvintų, Giedraičių, Dubingių apylinkėse? Už Malevičiaus gaujų ir AK žudynes, šaudymus ir kaimų deginimus?

Keista, kad nei Krašto apsaugos ministerijai, nei Karo akademijai, nei kariškiams, nei savanoriams neužklysta mintis, kad reikia pagerbti mūsų žuvusius karius ir pastatyti to sklypo centre kuklų paminklą su užrašu, kad čia ilsisi žuvę mūsų kariai, nors ir nežinomi. O mes kaip barbarai tiek metų netvarkome apleistų karių kapų.

Netoli Rokiškio, jau Latvijoje, yra nuostabios ČERVONKOS kapinės, kur dar prieš karą Lietuva pastatė puikų didingą skulptoriaus Stasio Stanišausko sukurtą paminklą. Ir užrašas: „Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes žuvome gindami Tėvynę.“ Ir balto akmens antkapiai, kryžiai su 30 karių vardais ir pavardėm, žuvusiems 1919-1920 metais. Sunku patikėti, kaip sovietams neužkliuvo šios kapinaitės. Ir jos liko tvarkingos, tvarkomos.

P.S. Latvijoje tvarkomos lietuvių karių kapinės, Agluonoje pastatytas paminklas karaliui Mindaugui, jo žmonai karalienei Mortai ir sūneliui prie jų. Baltarusija stato paminklus mūsų ir jų kunigaikščiams, atstato ir restauruoja mūsų kunigaikščių pilis, rūmus. O mums kažkoks Šiuolaikinio meno centras su liberalo mero Šimašiaus leidimu ir Kultūros ministerijos palaikymu žada skirti pusę milijono Labašausko „Raudų sienai” Lukiškių aikštėje. Mat jiems geriau surūdijęs vamzdis prie Neries ar baisi cisterna Vingrių gatvėje, nes tai MENAS. O tai kad didžioji dalis Lietuvos visuomenės nori, jog Lukiškių aikštėje būtų pastatyta Vyčio skulptūra - nesvarbu.