Kaip ir daugybė vaikų šiuo metu, mano 11 mėnesių dukrelė ūmiai susirgo. Mažylei staiga iki 40 laipsnių sukilo temperatūra. Kadangi vaikas sunegalavo pirmąkart, nežinojau, kaip mušti karštį, kiek ir kokio preparato duoti. Todėl paskambinau bendruoju pagalbos telefonu. Nors atsiliepusi moteris mane ramino, paaiškino ką ir kaip daryti, vis dėlto pasiūlė išsiųsti greitosios pagalbos medikų brigadą - juk vaikas mažas, tad jo sveikata rizikuoti neverta. Sutikau. Atvykstančių specialistų laukiau apie 20 minučių. Ir labai nustebau jiems pasiūlius važiuoti į Santariškių vaikų priėmimo skyrių, nes (cituoju): “Mes ne pediatrai, o ten žinos ką daryti.”
Iki šiol negaliu suprasti, kodėl pas sergantį vaiką siunčiami medikai, kurie neišmano, kaip juos gydyti. O jeigu būtų kas nors rimčiau, o ne aukšta temperatūra, pavyzdžiui, reikėtų instrumentų, priemonių, pritaikytų vaiko gyvybei gelbėti, galbūt ir šių jie nebūtų turėję?
Taigi padirbėjo greitukė taksi. Nors to nei prašiau, nei norėjau. Būtų dar telefonu pasakę, kad taip bus, pati automobiliu būčiau nuvežusi dukrytę į ligoninę. Ir nebūtų reikėję gaišti tų 20 minučių, kol laukiau gydytojų. Pagalvojus, kitu atveju tos minutės gali būti lemtingos.
INTERNAUTĖ JURGITA
