Galima įžvelgti ir kitokį variantą: tai baltaodžių karų su indėnais forto siena, tik trūksta patrankų. Atsakingieji už paminklą istorinėje aikštėje nesuvokia ar nenori suvokti tai, kas svarbiausia: negali būti paminklo, kuris kiršina visuomenę, ją skaldo. Pastatę Vilniuje J.Basanavičiaus paminklą - visi džiaugėsi, Kaune prie pilies - Laisvės karį - taip pat. O bunkeris - kas kita.

Bandymas gausiais slapyvardžiais „bunkerio“ sienos rąstuose įamžinti partizanus nevykęs, nes partizanų atminimas Lietuvoje deramai įamžintas: pastatyta tūkstantis paminklų partizanams ir kiekviename yra partizanų vardai, pavardės, slapyvardžiai, gimimo ir žūties datos. Laisvės kovotojai - tai ne tik partizanai. Jie kovojo devynerius metus, o Lietuvos istorijai - daugiau nei devyni šimtmečiai. Tad bunkerio siena netinkama įamžinti tuos, kurie, pvz., kovėsi prie Mėlynųjų Vandenų, Žalgirio, Oršos mūšiuose.

2017 m. gegužės 2 d. Seimas priėmė rezoliuciją: Lukiškių aikštėje turi būti Vyčio paminklas. O apklausų duomenys rodo, kad 73 proc. apklaustųjų pasisakė už Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje. Taigi susidaro įspūdis, kad kažkas nenorėjo aikštėje rimto Laisvės kovų atminimo įamžinimo, o tik apsimestinio.

Jeigu medžių kamienų žievių vaizdas geriau nei Vytis simbolizuoja laisvės kovotojus, tai gal pakeiskim Vytį mūsų herbe, istorinėje vėliavoje, monetose ir kitur medžių kamienų žievių vaizdu.