“Elektra trenkia per kojas! - mindžikuojanti moteris susirūpinusi beldėsi į troleibuso vairuotojos kabiną. - Aš jau kojų visai nebejaučiu.” Vairuotoja apatiškai atsigręžė į keleivę ir tarė: “Taip, žinau. Čia nuo salono šildytuvo. Aš jį jau išjungiau.”
Tokį vaizdą pamačiau ir pokalbį nugirdau 6-ojo maršruto troleibuse. Arčiau vairuotojos kabinos esantys keleiviai pradėjo neramiai žiūrėti sau po kojomis, sėdėję žmonės net pamėgino pakelti jas nuo grindų. Pati jutau kojose lengvą dygčiojimą, bet net mintis nešovė į galvą, kad to priežastis galėtų būti elektra!
Artimiausioje stotelėje vairuotoja paskambino, kaip supratau, dispečeriui. “Mano salono “pečiukas” sugedęs. Keleiviai skundžiasi, kad trenkia elektra... Taip, jau išjungiau... Išjungiau, sakau gi!.. Žinau, kad taip neturi būti, bet ką aš galiu padaryti?”
Prisiminiau dar vieną prieš kurį laiką nugirstą dviejų vairuotojų pokalbį. 12-ojo maršruto vairuotojas teiravosi kolegos iš 4-ojo maršruto, ar buvo sutaisytas kažkoks troleibuso gedimas. “Eik sau, koks ten taisymas! Aš jiems vieną nurodau, o jie visai kitką krapšto. Guolius sutepė - štai ir visas remontas”, - pro atvertą langą piktai tada nusispjovė vairuotojas. Ir išvažiavo į trasą. Netvarkingu troleibusu.
Dabar kai galvoju apie tai, darosi baisu lipti į troleibusą. Nes nežinia, koks jo gedimas ir ar toli galėsiu juo nuvažiuoti. Bet mes, keleiviai, esame žmonės, o ne malkos, todėl norime važiuoti jei ne patogiai, bent jau saugiai. Juk su bilietėliais važiuojame. Brangiais.
KATRĖ, VILNIUS
