Vilniuje sugalvota naujovė: kas keletą minučių autobusuose bei troleibusuose įjungiama garso reklama (turbūt taip tai galima pavadinti). Vyriškas balsas kreipiasi į „zuikį“ ir pareiškia žinantis, kad šis važiuoja be bilieto, todėl ragina nedelsiant jį nusipirkti. „Kodėl kiti keleiviai turi mokėti už tave?“, - klausiama.
Na, iš vienos pusės tai gal ir savotiška socialinė reklama, kuria bandoma sugėdinti be bilieto važiuojantį žmogų. Primenama, kad nemokamų dalykų nebūna, nes vis tiek galų gale kažkas už tai turi sumokėti. Tačiau turi būti laikomasi nors kokio protingumo principo.
Rytą po Joninių teko važiuoti tuštutėliu 1G maršruto autobusu. Pavažiavus tris stoteles pasigirdo tas „ei, zuiki, žinau, kad važiuoji be bilieto“. Apsidairiau: sėdžiu visiškai vienas. Reiškia, taikoma man. Dėl visa ko pasitikrinau „vilniečio kortelę“. Ji dar galioja dvi savaites.
Paklausiau vairuotojo, ką tai reiškia, o jis atsakė, kad yra nurodymas šią reklamą transliuoti kas kelias minutes.
Man iškart kilo retorinis klausimas. Įdomu, kaip sureaguotų, pavyzdžiui, sostinės meras, jei būtų tokia situacija: jis sėdi vienas savo kabinete, o koks nors įėjęs interesantas įjungia diktofoną, iš kurio pasigirsta: „Ei, pone, žinau, kad imate kyšius, greičiau atiduokite“. Juk tai nereikštų, kad taikoma merui, tačiau kai sėdi vienas, atrodo, lyg taikoma tau ir tikrai tai nėra pats maloniausias dalykas.