respublika.lt

Irkutske žaliuojanti Kudirkų medžio šakelė (8)

2021 birželio 23 20:30:52
Skaitytojas Rimantas GREIČIUS

Tolimoje Rytų Sibiro sostinėje Irkutske turiu pažįstamą pensininkę Liudmilą, buvusią mokytoją, kurios seneliai dar caro laikais buvo ištremti iš Baltarusijos. Retsykiais paskambinu šiai įdomiai pašnekovei.

×
nuotr. 1 nuotr.
1949 metų tremtinys Rimantas Greičius ir tremtinio dukra, Rusijos Irkutsko srities lietuvių bendruomenės pirmininkė Julija Kudirkaitė. Asmeninio albumo nuotr.

 

Kartą jos paklausiau, ar nėra Irkutske lietuvių bendruomenės, į kurią būtų susibūrę tremtinių palikuonys? Pasirodo, yra. Ir gana veikli, įvairiuose kultūriniuose renginiuose dalyvaujanti. Bendruomenei vadovauja 1967 metais Sibire gimusi tremtinio Juozo Kudirkos dukra Julija Kudirkaitė. Liudmila parūpino man jos telefono numerį.

Paskambinau, atsiliepė malonus moteriškas balsas. Pakalbinau rusiškai, tačiau, išgirdusi mano lietuvišką pavardę ir supratusi, kad skambinu iš Lietuvos, prabilo lietuviškai: „Noriu su jumis bendrauti tik lietuvių kalba." Mano kambaryje nuo tokių žodžių tarsi saulutė nušvito.

Aš - klausinėjau, ji - noriai atsakinėjo, prašydama taisyti kalbos klaidas, kurių, žinoma, pasitaikė. Prašė, jei man nelabai brangu, skambinti jai vakarais bent kartą per savaitę ir kalbėti tik lietuviškai. Kaskart ji džiaugėsi sulaukusi mano skambučių.

Paskambinęs Julijai birželio 1 dieną išgirdau: „Gal žinote, kokie orai bus Lietuvoje pirmoje birželio pusėje?" Pasidomėjęs, kodėl klausia, sužinojau, kad ji turi bilietą ir artimiausiu metu atkeliaus į Lietuvą. Netrukus man paskambino: „Aš - Vilniuje."

Julijos senelė Natalija Kudirkienė su šešiolikmečiu sūneliu Juozu buvo ištremta iš Baltrušių kaimo 1949 metais. Ištremta be vyro, kadangi šis, stambus ūkininkas, tuo metu sėdėjo kalėjime, nes vengė prievolių, kuriomis naujoji valdžia buvo apkrovusi kaimo žmones. Motina su sūnumi pateko į Irkutsko srityje esantį kaimą. Juozas, kiek pasimokęs, tapo kolūkio mechanizatoriumi. Negirdėtas atvejis: nepaprastu darbštumu pasižymėjusį lietuvį vietos valdžia pristatė apdovanoti Lenino ordinu. Tačiau Juozas gavo Garbės ženklo ordiną, nes aukštuose valdžios kabinetuose nutarė, kad tremtiniui pakaks kuklesnio apdovanojimo.

Irkutsko sritis tuo metu knibždėjo lietuvių - tą puikiai žinau, nes pats su tėvais ir sesutėmis iki ten buvau ne vieneriems metams nemokamai „pavėžytas". Nemažai jaunų lietuvių ten susirado rusų tautybės antrąsias puses, o šaunusis mechanizatorius Juozas Kudirka vedė evenkę - mažytės Šiaurės Rusijos tautos atstovę. Ši ir pagimdė Juliją.

Išgirdęs „aš - Vilniuje" ir sužinojęs, jog Julija po kelių dienų vyks pas gimines į Baltrušių kaimą, pasiūliau jai susitikti su pilviškiečiais, nes nuo Baltrušių iki Pilviškių, iš kurių geležinkelio stoties teko iškeliauti jos senelei su sūneliu, vos trys kilometrai. Ji sutiko. Renginį, skirtą pirmosios tremties 80-mečiui, ėmėsi ruošti Pilviškių bibliotekininkė Irena Kriukienė. Sutarėme, jog jį vesiu aš, kaip ir Julijos senelė, 1949-ųjų tremtinys. Ir dar paskambinau į Šiaulius 1941 metų tremtinei Danutei Klumbytei, papasakojau apie Kudirkaitę. Devyniasdešimt trejų metų profesorė paprašė kuo nuoširdžiausiai jos vardu padėkoti Julijai, kad ši tolimame krašte puoselėja lietuvybę.

Renginys birželio 11 dieną įvyko, tik, deja, be Julijos, nes ji, Vilniuje turėdama daug reikalų, Baltrušius pasiekė tik vėlyvą tos dienos vakarą. Apie tremtį gausiai susirinkusiems pilviškiečiams teko pasakoti man.

Bet negalėjau išvykti namo nepamatęs Julijos, kuri po poros dienų ruošėsi skristi atgal į tolimąjį Irkutską. Jau kitą dieną mudu su Irena Kriukiene tris valandas bendravome su viešnia Pilviškių bibliotekoje. Kalbėjome lietuviškai, tik retsykiais Julija trumpam pasitelkdavo rusų kalbą.

Kuo toliau rutuliojosi mūsų pokalbis, tuo labiau žavėjausi prieš mane sėdinčia moterimi, aštuonerius metus dirbančia Irkutsko srities lietuvių bendruomenės, jungiančios 400 lietuvių tremtinių palikuonių, pirmininke. Ji, subūrusi lietuvių šokių kolektyvus, rodė vaizdo įrašus: pasipuošę tautiniais rūbais šoka vaikai, pagyvenę žmonės ir lietuviškos dainos ten skamba. Ji net surado Vilniuje gyvenantį buvusį tremtinį inžinierių, kuris kasmet keliems mėnesiams atvažiuoja į Irkutską tremtinių palikuonis mokyti lietuvių kalbos! Tačiau tai tik dalelė plačios bendruomenės veiklos. Svarbiausia, anot Julijos, Sibire mirusių lietuvių kapų priežiūra. Jų, apleistų, gausu daugelyje srities rajonų. Kai kur kapinės nusiaubtos gaisrų, nelikę net kryžių. Juos bendruomenės nariai stato iš maumedžio - didžiulius, kad jų dydis sakytų, jog šioje vietoje paskutinį prieglobstį rado lietuviai.

Pati Julija Sibire turi du artimųjų kapus: 1953 metais mirusios senelės ir tėvelio. Dažnai savo gimtajame kaime lanko mamą. Savo išvaizda Julija sako esanti panaši į mamą, o sieloje - lietuvaitė.

„Neretas atvejis, kai pas mane ateina pacientas lietuviška pavarde, - pasakoja Julija. - Kai paklausiu, iš kur tokia pavardė, dažniausiai išgirstu: „Kažkas mano giminėje buvo iš Pabaltijo." Tada aiškinu, kas yra Lietuva, ir prašau ieškoti žinių apie ištremtus protėvius. Juk žmogus turi žinoti, iš kur atėjęs."

Kai prabylu apie Vincą Kudirką, ji atsako, jog ištekėjusi nesutiko prarasti tokios garsios pavardės. Julija tiki, kad tame didžiuliame Kudirkų medyje, kurio didžiausia šaka yra Vincas Kudirka, turi būti ir jos mažytė šakelė. O šiaip šiame medyje šakų labai daug, nes vien tik jos prosenelis Baltramiejus Kudirka turėjęs dvylika vaikų. Ir garsusis Vincas, ir Baltramiejus kilę iš tos pačios Vilkaviškio apskrities.

Pasidomėjau, ar, turėdama Lietuvos pilietybę, ji neketina kada nors apsigyventi savo tėvo ir senelių tėviškėje. Atsakė teigiamai. O šiaip tikino, jog tokie, kaip ji, skirtingų tautybių tėvų vaikai, pasmerkti mylėti abi tėvynes, tad šiuo metu labai pergyvenanti dėl įtemptų Lietuvos ir Rusijos santykių.

Atsisveikinome su Julija kaip labai artimi žmonės. Prisiekėme tęsti draugystę. O man dinktelėjo mintis: tremtinį Juozą Kudirką už šaunų darbą ordinu apdovanojo jį trėmusi valdžia, o ar trijose vietose gydytoja dirbanti ir lietuvybę puoselėjanti jo dukra nenusipelnė bent kukliausio laisvos Lietuvos apdovanojimo?

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
  • SUKČIAI: „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.
  • MEDŽIAI: valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šią savaitę apžiūrėjo miškus ir įvertino savaitgalį didelio vėjo bei lietaus padarytą žalą – iš viso buvo išversta ir išlaužyta beveik 10 000 kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote.
  • BIOGRAFIJA: nevyriausybinės asociacijos Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo iniciatyva susibūrė neformali Martyno Mažvydo biografijos tyrimo iniciatyvinė grupė, siekianti aktualizuoti ir suteikti impulsą naujiems M. Mažvydo biografijos tyrimams.
  • VERTINS: Europos vaistų agentūra antradienį pranešė pradėjusi Prancūzijos farmacijos bendrovės „Sanofi“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 peržiūrą, po kurios ji gali būti patvirtinta naudoti Europos Sąjungoje.
  • PAVYKO: Rusija antradienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi naują S-500 oro gynybos raketinę sistemą, ji pataikė į dideliu greičiu skriejantį balistinį taikinį - S-500 sistema, kurios maksimalus veikimo nuotolis – 600 km, yra pati pažangiausia raketų gynybos sistema pasaulyje, gebanti atremti atakas į kosmosą.
  • KEIČIASI: kartu su pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo pokyčiais prasideda ir priešmokyklinio ugdymo programos atnaujinimas - nacionalinėje švietimo agentūroje darbą pradėjo 14 ekspertų, kurie parengs atnaujintą programą.

  • ATSIVERIA: pirmą kartą po devynių mėnesių pertraukos Eifelio bokštas Paryžiuje penktadienį vėl laukia lankytojų - Prancūzijos sostinės simbolis buvo uždarytas dėl koronaviruso pandemijos.
  • SIAUTĖJA: Rytų Rusijoje plečiasi dideli miškų gaisrai - Sibiro Jakutijos regione trečiadienį ugniagesiai kovojo su liepsnomis daugiau kaip 600 000 hektarų plote, pranešė miškų apsaugos tarnyba.
  • REKORDAS: Pietų Prancūzijoje esantis kino teatras „l’Eden“, kur buvo rodomi pirmieji brolių Lumiere`ų filmai, oficialiai pripažintas seniausiu pasaulyje veikiančiu kino teatru ir įrašytas į Gineso rekordų knygą - jis buvo atidarytas prieš 132 metus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar stebėsite Tokijo Olimpines žaidynes?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar stebėsite Tokijo vasaros Olimpines žaidynes?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +21 C

+12 +20 C

 

+14 +22 C

+19 +28 C

+22 +29 C

 

+25 +27 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos