Iki šiol negaliu nurimti ir nutylėti įspūdžio, kurį man, mielas Audry, sukėlė Tavo pareiškimas, kai paskirtas Lietuvių kalbos komisijos pirmininku TV auditorijai prisistatei ištardamas teiginį, jog lietuvių kalbai nereikia jokių draudimų. Tegu ji evoliucionuoja laisvai, be primetamos iš viršaus kontrolės...
Nustėrau išgirdęs iš Tavo lūpų tokią mintį.
Praėjo, ko gero, ne vienas dešimtmetis, kai dirbdamas „Žinių" radijuje kviesdavai mane į savo laidas. Įdomūs, šilti buvo pokalbiai apie civilizaciją lydinčias negeroves, apie lietuvių tautos ir jos tapatumo išlikimą. Kalbindavai mane ir apie lietuvių kalbos išsaugojimą. Džiaugdavausi tavo dėka gavęs dėkingą auditoriją.
Paskutiniais sovietiniais metais ir po Nepriklausomybės atgavimo tokie pokalbiai buvo ypač aktualūs.
Mielas Audry, ar stebėjai renginius, vykusius Kaune birželio 12 dieną švenčiant Lietuvos radijo 95-rių metų jubiliejų? Priminsiu: ta proga Modernaus šokių teatro „Aura" vadovė Birutė Letukaitė, teikdama interviu radijo korespondentui, taikliai pasakė: „tarybiniais metais mes r u s ė j o m e, o dabar a n g l ė j a m e".
Mąstau: ar anas Tavo pareiškimas nepraveria plačiau vartų „anglėjimui‘, t.y. lietuvių kalbos sumenkinimui? Atvirai pasakius, kam reikalinga Komisija, kuriai pirmininkauji, jeigu ji netramdo ypač jaunimo tarpe plintančios „anglizacijos", kurią viešose scenose demonstruoja jaunieji atlikėjai. Netgi lietuviškus tekstus verčiantys į anglų kalbą..
Noriu priminti elementarią tiesą: mūsų tauta, kaip skęstantysis užsikabinusi už šiaudo, savo gyvybingumą, savąją tapatybę palaiko protėvių išsaugotos ir mums, kaip brangiausias paveldas, perduotos kalbos dėka.
Audry, ar nesijauti padaręs skaudžią klaidą ir pasukęs prigimtinės kalbos nesaugojimo, jos nepuoselėjimo kryptimi? Gal esi įtakojamas mums priešingų jėgų? Jeigu kitaip neišeina, gal atsistatydink..
2021 birželio 21..
Akad. prof. habil..dr.Romualdas Grigas,
Lietuvos Mokslo premijos laureatas, tautotyrininkas