1 nuotr.Mūsų mielieji ir nelabai,
kad septyniasdešimčiai procentų brandžių avinų būtų paprasčiau ir produktyviau gyventi, kiltų mažiau klapato, trapatailos ar niekam nereikalingų bei brangiai kaštuojančių sudėtingų teisinių ginčų, š.m. rugsėjo 13-ąją bus oficialiai, iškilmingai, romantiškai atsisveikinama su išsikvėpusia ir pabodusia, ekspertų duomenimis, antikvarinę vertę praradusia Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Deja, ši mūsų vargšelė nespėjo žengti koja kojon su moderniu ir sparčiai šalyje progresuojančiu fašistiniu gyvenimu.
Galima sakyti, pavargusi ji pati susiprato realybėje ir tyliai ramiai save nugrūdo į tam tikrus pašalius.
Žinoma, šviesiai prisiminsime gražiausias jos gyvavimo akimirkas, kaip gyvatvorė sustos eilutėn dar gyvi signatarai, pagerbsime simboline tylos minute, vieningai pasilinguodami sudeginsime ant istorinio laužo kaip Užgavėnių morę, darniai sugiedosime vis dar galiojantį himną ir gražiai išsiskirstysime kas sau. Visų dalyvavimas yra būtinas! Kad paskui nesakytumėte, jog nieko apie tai nežinojote.
Beje, Tautos marginalai ir atskalūnai tenerūstauja, begėdiškai nemitinguoja dėl mūsų protingų, ekonomiškai pagrįstų nūdienos pragmatizmų ir optimistinės ateities vizijos. Jeigu reikės, bus dar naujų, šviežių konstitucijų, - ne karo metas. Viena keista brošiūra daugiau ar mažiau. Ne Šventasis Raštas gi...
