Girgždėdami, dardėdami, patikliuosius vakcinuodami, nepatikliuosius grūdindami, rodydami valdančiųjų nekompetenciją, sukčiavimą, pridengtą išgalvota nepaprastąja padėtimi, bei galutinai sutrypę Lietuvos užsienio politiką, kultūrą, sveikatos sistemą, žemės ūkį, teisingumą ir net prestižą praėjo pro kiekvieną iš mūsų 2022 metai.
Tokią kainą tautiečiai moka už 2020 metų padarytas neapgalvotas ir jau sunkiai beištaisomas klaidas. Sėdintiems ant sofų klaidos gal ir atrodo mažos, bet kaina Lietuvai - nepamatuojamai didelė. Lengvabūdiškas konstitucinės pareigos ignoravimas ir balsavimo teisės atsisakymas, todėl ir valstybės vairo perdavimas melagiams, globalių korporacijų nupirktiems agentams, kurių valdymo pasekmės jau bado akis ir atima duonos kąsnį, - didelė žala. O galutinės pasekmės dar noksta.
Sunkių išbandymų metai praėjo. Atėjo kiti, o Švabo varlės baloj kurkia toliau, nešdamos nepasitikėjimą, baimę, skurdą, griaudamos tautines vertybes. Griaudamos valstybę. Pagalvokite, ar tas per prievartą grūdamas svetimas haliucinacijas reikia skubos tvarka įgyvendinti? Toli gražu ne viskas, kas pasauliniu lygiu mums primetama, mūsų Tautai tinka.
Todėl budri Tautos akis turi stebėti, o burna ištarti - GANA! Rinkimai - tai proga rinktis ir išsirinkti. Šiandieną, rytojų, ateitį, kokios mes norime sau, ateities kartoms. Bendraukime, kalbėkime ir suteikime galimybę, kad žmonės suprastų ir pamatytų apgaulę, įvertintų pasekmes.
Jeigu per šiuos rinkimus vėl sėdėsime ant sofų, tai Švabo varlės kurks toliau, tik daug garsiau, labiau klestės globalistai, o mūsų sąskaita lobs korporacijos. Prisiimkime atsakomybę už savo šalį. Nauja galimybė čia pat, todėl privalome imtis iniciatyvos, lyg tai jau būtų paskutinis šansas. Atsiimkime Lietuvą iš Švabo varlyno!
Privalome kartu ieškoti priimtinų ateities kelių, kurie garantuotų valstybės išlikimą. Nesitraukime nuo kelio, kuris veda į Tautinę savimonę, kur didinga istorija kužda kiekvienam - Lietuva vienintelė ir ji mūsų per amžius.
Tegul užtenka jėgų, matant šalyje vykstančius įvairius neigiamus procesus, išlikti tvirtiems, išsaugoti istorijos užgrūdintą tautinį ir nepalenkiamą stuburą rytdienos darbams. Prisiminkime, ką prisiekėme susikibę už rankų Baltijos kelyje.