respublika.lt

Apie atsakomybę ir okupaciją (94)

2021 lapkričio 24 22:10:43
Valerijus Voroninas

Per 30 Nepriklausomybės metų visuomenėje nebuvo platesnės diskusijos apie atsakomybę už Lietuvos valstybės okupaciją. Dėl šios priežasties įsigalėjo tam tikri stereotipai ir melas.

×
nuotr. 1 nuotr.
P. Cvirkos paminklo iškeldinimas. Eltos nuotr.

 

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikais reikėjo suprasti - kas įvyko 1940 metais, kad būtų padarytas politinis sprendimas. Tuomet pakako Molotovo - Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų paviešinimo. Nepriklausomybę praradome dėl svetimų įsikišimo, Rytų Europa buvo padalinta tarp dviejų militaristinių valstybių.

Kai Nepriklausomybė buvo atgauta, teisybė atstatyta, buvo pradėta ieškoti 1940 m. tragedijos kaltininkų. Reikėjo suprasti - kodėl lietuviai nesipriešino, kaip suomiai? Visi pabandymai šią temą aptarti susivesdavo į kaltinimus Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininko Justo Paleckio aplinkai, vieningai baksnojant į asmenis, „vežusius Stalino saulę", kurie savo kūryboje „šlovino Staliną", kurių paminklus reikėtų nugriauti. Visi „baksnotojai" kažkodėl pamiršo, kad „Stalino saulė" buvo vežama tuomet, kai Lietuvos okupacijos faktas jau buvo įvykęs.

Kad Lietuva nesipriešino atsakingas ne žurnalistas Justas Paleckis ar poetė Salomėja Nėris, o tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir jo aplinka, kariuomenės vadai, tautininkai, visas, Lietuvą valdantis elitas.

Lietuvos Respublika turėdama nedidelę, tačiau pajėgią kariuomenę, kiekvieną kartą „išsigąsdavo", kai jai buvo pareiškiamas ultimatumas (nuo Lenkijos, Vokietijos, Sovietų Sąjungos), įsileisdama svetimą kariuomenę ir klusniai atiduodama savo teritorijas.

Kuomet Vokietija pasiūlė Lietuvai atsiimti Vilniaus kraštą iš Lenkijos, tai buvo galima padaryti visai nesunkiai, atstatant Lietuvos Respublikos valstybines sienas 1918 m. sutarties su Sovietų Rusija ribose ir ateityje išvengiant Raudonosios armijos įgulų. Istorinė proga buvo pražiopsota.

Kai Sovietų Sąjunga atidavė Lietuvos Respublikai Vilnių, prezidentas Antanas Smetona padėkojo už Vilniaus grąžinimą. Vienoje diskusijoje apie Lietuvos okupaciją, ironizuodamas pasakiau, kad Lietuvos prezidentas padėkojo už karinių dalinių įvedimą į Lietuvą, profesorius Alvydas Butkus pareiškė, kad mano informacija yra citata iš sovietinių vadovėlių. Kaip bebūtų, tai yra tiesa, Smetona dėkojo už Vilnių su visomis svetimos kariuomenės įgulomis.

Tuometinės Lietuvos visuomenė puikiai suprato - Lietuvos okupacija jau vyksta. Pakanka patyrinėti to laikotarpio žmonių atsiminimus. Pavyzdžiui, Druskininkų ir Ratnyčios gyventojai, atsidūrę Baltarusijos TSR sudėtyje, savo vaikus išsiųsdavo giminaičiams už Nemuno, į Lietuvą, sakydami, kad „čia gyvenimo jau nebus". Jei paprasti žmonės suprato, kad prasideda dideli pasikeitimai, ar to nesuprato Lietuvos politinis ir kariuomenės elitas? Puikiausiai suprato. Antanas Smetona nebuvo kvailas, nei naivus, jis pabėgo.

O tuometinis Lietuvos politinis elitas buvo ne tik bailus, bet parsidavęs. Tai liudija visuomenėje dar mažai žinomas faktas, kad tautininkai buvo finansuojami bolševikų.

Kas domisi Tarpukario istorija puikiai žino, kad dalis įtakingų Lietuvos politikų galėjo būti didžiųjų valstybių agentai. Apie tai galima spręsti iš poelgių, tyrinėjant jų biografijas. Kol eruditas Algis Avižienis stebisi, kodėl Lietuvos politiniai veikėjai buvo tokie palankūs Sovietų Sąjungai, tema laukia savo tyrinėtojo.

Viena iš niekšingiausių tuometinio, jau „atsisveikinančio" Lietuvos politinio elito poelgių, buvo Lietuvai nuoširdžiai dirbusių Valstybės saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio ir Vidaus reikalų ministro Kazio Skučio išdavimas sovietams.

Vėliau Lietuvos kariuomenės karininkai, kareiviai, pradedant nuo pačias aukščiausias pareigas užimančių pareigūnų, buvo gėdingai perrengi į uniformas su sovietiniais skiriamaisiais ženklais. Kai kurie net fotografavosi.

Mūsų dienomis, žurnalistai iki šiol rašo graudulingus straipsnius apie tai, kad šio tragiško likimo Lietuva negalėjo išvengti. Tai GĖDINGAS MELAS, nenoras aiškintis, kas būtų atsitikę, jei tuo metu Lietuvą būtų valdę ne bailiai ir išdavikai, o patriotai, pavyzdžiui, tokie kaip generolas Povilas Plechavičius.

Jei būtų pasinaudota galimybe patiems atsiimti Vilnių ir Vilniaus kraštą, nebūtų Raudonosios Armijos įgulų, nes Lietuva liktų Vokietijos įtakos zonoje, o pokaryje jau būtų ne derybų objektas, o subjektas ir tikrai nebūtų Sovietų Sąjungos sudėtyje. Jos statusas būtų maždaug kaip pokarinės Lenkijos.

Pasakymas, kad Cvirka, Gira, Nėris, Venclova ir kiti „pasitiko okupantą" yra melas ir sovietinio istorinio naratyvo apie laisvanorišką lietuvių liaudies įstojimą į sovietinių tautų broliją pakartojimas, viena iš okupacijos neigimo formų. Tuo metu, kai buvo „vežama Stalino saulė", Lietuva jau buvo okupuota. „Stalino saulės atvežimo" metu jau vyko Lietuvos valstybės aneksija.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (94)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SIUNTOS: Lietuvos paštas informuoja apie fiksuojamus vis ilgesnius siuntų pristatymo į užsienį terminus.
  • KAINOS: Likus kelioms savaitėms iki Kalėdų, pirmaujanti Estijos mėsos gamintoja „HKScan Estonia“, dirbanti su prekių ženklais „Rakvere“ ir „Tallegg“, informavo mažmenininkus apie planuojamą savo produkcijos kainų kėlimą per artimiausią mėnesį.
  • PLANAS: Europos sąjunga birželį patvirtino planą 2021–2024 m. laikotarpiu suteikti Turkijai 3 mlrd. eurų, kad padėtų jai priimant milijonus pabėgėlių iš Sirijos.
  • SUSITIKIMAS: Tvyrant santykių šaltukui tarp Pekino ir Vilniaus, trečiadienį keli opozicijai priklausantys Seimo nariai susitiko su Kinijos diplomatais.
  • ATSISTATYDINIMAS: Buvęs Austrijos kancleris ir jauniausias pasaulyje vyriausybės vadovas Sebastianas Kurzas ketvirtadienį ketina paskelbti apie savo atsistatydinimą iš Austrijos liaudies partijos pirmininko pareigų ir visišką pasitraukimą iš nacionalinės politikos.
  • NUOMA: Seimo valdyba vėl leido nuomotis mašinas iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.
  • PARODA: Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas.
  • PATYČIOS: Prancūzijos parlamentas trečiadienį pradėjo nagrinėti įstatymo projektą, pagal kurį už patyčias mokykloje būtų baudžiama iki trejų metų kalėjimo.
  • AUTOMOBILIAI: Lietuvoje sausio-lapkričio mėnesiais įregistruota apie 32.900 naujų lengvųjų automobilių – 15,2% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (38.820).
  • VAKCINACIJA: Europos Sąjungai laikas „pamąstyti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID, trečiadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, nors ir pabrėžė, kad nuspręsti turi valstybių narių vyriausybės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar jūs jaučiatės gerai informuojami apie naujas įsigaliojančias tvarkas dėl Covid-19?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +5 C

-2 +3 C

 

-10 +3 C

0 +6 C

-3 +2 C

 

-3 0 C

0-12 m/s

0-13 m/s

 

0-6 m/s