Lietuvoje netrūksta dorų ir drąsių žmonių, kuriais turime didžiuotis. Apie vieną iš jų - Lazdijų gyventoją Rolandą Pauliukonį, išgelbėjusį Veisiejų Ančios ežere įlūžusį berniuką - skaičiau “Vakaro žiniose” (2009 12 31). Šis vyras už savo poelgį vertas valstybinio apdovanojimo. Tačiau tai tik viena medalio pusė.
Tą skaudžią vieną iš paskutinių 2009 m. dienų Veisiejuose nuskendo du berniukai ir vyras. Baisi nelaimė, iš kurios reikėtų pasimokyti kitiems, lipantiems ant netvirto ežerų ar marių ledo. Juk žengdami tokį rizikingą žingsnį žmonės nesusimąstydami rizikuoja ne vien savo, bet ir kitų gyvybėmis. Kiek kartų po ledu atsidūrė ir įlūžusius gelbėti mėginę prašalaičiai... O ant ledo lengvaisiais automobiliais ar džipais važiuojančius ir “saulutes” raižančius ekstremalių pojūčių mėgėjus apskritai reikėtų bausti taip, kaip ir neblaivius vairuotojus. Taip, už savo poelgius tokie asmenys (dažniausiai - jau subrendę vyrai) atsako patys. Tačiau jie nepagalvoja, ką nutikus nelaimei išgyvena artimieji. Kiek pinigų išleidžia niekuo padėti dažniausiai nebegalinčios gelbėjimo tarnybos. Nejaugi žmonės mokosi tik iš savo pačių ar artimųjų nelaimių? Apsidairykite aplinkui, pasverkite savo žingsnius ir būsite saugesni. Tiek jūs, tiek aplinkiniai.
Vytautas, Alytus
