Pomitinginį informacinį foną galima lyginti, kaip susprogdintam daugiaaukščiui smukus: dūmai, purslai, dulkės, kai negalim įžiūrėti net ištiestos savo rankos.

Kaip ir reikėjo tikėtis, žiniasklaida formavo tą pačią, negatyvią, kalbėjimo kryptį ir naivioji visuomenės dalis prakalbo būtent „valdžios" gynimo, žiniasklaidos pakišamais argumentais, kuriuos rikiavo sensacijų ir skaitomumo besivaikantys LRT, kitų medijų žurnalistai, elitizmui atstovaujančių „visuomenės nuomonių" įtakoriai. Naivioji visuomenės dalis pratrūko „padugnių, pašalpinių, atmatų, nusikaltėlių" terminais protestuotojų adresu, rėmeliais „tikiu mokslu ir vakcinomis".

Tačiau ar išties yra taip?

Bandykime protauti. Kreipiuosi ir į tuos, kurie „tiki mokslu", nes statistika irgi mokslas.

Pagal naujausius, šios savaitės, pasitikėjimo reitingus Seimas visiškame dugne. Tokiame, kad žemesni jau gali jį pramušti ir valstybės laivas nugarmės velniop.

Dabartiniu Seimu pasitiki tik kas dešimtas lietuvis.

Todėl pirmiausia knieti paklausti tikinčių pasakomis apie Rusijos režimo prisidėjimą organizuojant mitingą kaip, beje, ir Šeimų maršą - ar šią apklausą irgi atliko Rusijos specialiosios tarnybos?

Valstybė yra ne kas kita, kaip žmonių susitarimas taip gyventi. O šiuo metu tik kas dešimtas lietuvis dar pasiryžęs tokio susitarimo laikytis. Likę devyni netiki arba vyksta protestuoti. Naiviai visuomenės daliai, nuogąstaujančiai dėl valstybės griuvimo, yra ko nerimauti. Tai ideali proga bet kokiam okupantui.

Pirmąja valdžia - įstatymų leidžiamąja - Seimu pasitiki 10 proc.

Antrąja valdžia - įstatymų vykdomąja - Vyriausybe - pasitiki apie 19 proc.

Trečiąja valdžia - teismais - pasitiki 24 proc.

Taigi, kas nusmukdė pasitikėjimą valstybe? „Atmatos, padugnės, chuliganai ir nusikaltėliai, mėtę akmenis į policininkus", ar vis dėlto valdžia.

Ir įdomu, sakykit, kodėl, esant visuomeniniam protestui visiškai objektyvioms priežastims, įpykę žmonės privalėjo gerbti valdžią, sukalbėti „Sveika Marija", padeginti žvakučių ir išsiskirstyti? Ar tikrai valdžia nebuvo verta į ją skriejančių akmenų, kurių liūtį sugėrė vargšai policininkai?

O tiems, kurie nedalyvavo riaušėse, manantiems, kad mitingas smerktinas, nes buvo mėtomi akmenys, dalyvavo Paleckis ar Lobovas, kad 10 teistų...

Mielieji, juk jūs taip pat riaušių dalyviai, nes kvėpuojate į jūsų pusę jau savaitę leidžiamomis propagandinėmis dujomis.

Nes ar nuteisus 9-10-15 riaušininkų padėtis valstybėje pasikeis? Ar iškart po teismo valdžia pateisins žmonių lūkesčius? Ar baigsis lietuviškumą naikinanti Briuselio politika ir parlamentarai užsiims žmonių gerove? Atsakymą žinote.

Nes mitingo priežastis - ne riaušės, akmenys, hibridinis karas, KGB ar Paleckis su Polietilenu, ne Rusija su Lukašenka, juolab VSD - vienintelė institucija, kuri kalbėjo bejausmiai. „Mes neturime įrodymų apie tai", - pareiškė VSD pareigūnai. Taškas.

Naiviajai visuomenės daliai derėtų suprasti - ne mitingai griauna valstybę, o juos provokuojanti valdžios politika.

Tuo metu ketvirtąja valdžia - žiniasklaida šioje nepasitikėjimo valdžia karuselėje nusipelno išskirtinio dėmesio. Taigi, žiniasklaida pasitiki vos 24 proc. Lietuvos gyventojų. Tai žemiausias skaičius nuo 1998 metų.

Tačiau žurnalistams nė motais. Jie bando „atstatyti pasitikėjimą", po mitingo platindami pareiškimus apie neva mitingo metu jiems trukdymą atlikti pareigą, socialiniuose tinkluose azartiškai platina „siaubus", kurių jiems, regis, teko patirti.

Tuo pat metu LRT, kitų infokanalų, aptarnaujančių politinį elitizmą, ventiliatoriai kaukia antraštėmis „nebūkime naivūs galvodami, kad tai atsitiktiniai sutapimai; antivalstybinė veikla, naudinga Rusijai; sulaikyti buvę nusikaltėliai, priklausą struktūroms, ir t.t."

Žurnalistai šiuos neigiamo vertinimo „šedevrus" kuria vis dar būdami afekto būsenos po mitingo dalyvių demonstruotos paniekos ir atoveiksmio mitingo metu.

Šitos profesijos atstovai, tapę „valdžios" įrankiais, net nesusivokia, jog taip elgdamiesi tik gilina tarp visuomenės ir valdžios susipriešinimo prarają.

Štai kodėl objektyvais ir mikrofonais apsikarsčiusius jau akivaizdžiai stumdo mitingų metu, paskui pastarieji „verkia" neva negalintys atlikti pareigos. Kokios? Kokios pareigos vedini jie ėjo į mitingą - informuoti ar kompromituoti? Dar gerai, jog humaniški demonstrantai atsisako kalbėtis arba nusuka mikrofoną, o galėtų ir „per kuprą".

Žurnalistai dėl trukdymo jiems atlikti pareigą kreipėsi į prokuratūrą. Kažko nesuprantu. Ar prokuratūros galioje yra atkurti pasitikėjimą žiniasklaida?

Šiuo metu, kai visuomenė tik audrinama mitingo „ jausmingu bjaurumu", nė viena žiniasklaidos priemonė nerašė apie tikrąją mitingo priežastį - valdžios atstatydinimą, apie „Vyriausybe, lauk". Apie valdžios krizę dėl beprotiškų sprendimų: Partnerystės įstatymo, pabėgėlių, dujų ir elektros brangimą, apie mūsų senukų užrakinimą kaimuose taršos mokesčiu, apie nerimą dėl karinės padėties įvedimo.

Nė viena nepaaiškino, kad Lietuvoje nėra mechanizmo, leidžiančio valdžiai susitarti su visuomene. Nėra Nacionalinės asamblėjos, Seimo nario atšaukimo, nėra net referendumo galimybės. Nepaaiškino, jog tokio mechanizmo nebuvimas leidžia išrinktiems politikams katapultuotis iškart į gerovės srautus, pamirštant realų gyvenimą. Tačiau apie „padugnes, atmatas bei nusikaltėlius" ir toliau - sočiai. Nerašo ir to, jog didelė visuomenės dalis nebėra pasyvūs stebėtojai, ji pasiryžo aktyviai veikti, ko nebuvo anksčiau.

Kol su visuomene nebus kalbamasi, paisoma jos lūkesčių, kol ji bus tyčia „oficiozų" priešinama, kol nebus sukurta galimybė susitarti - bus bandoma susitarti mitingais ir „akmenų" liūtys prie Seimo gali dažnėti.