6 nuotr.Ingrida Šimonytė pristatė 18-osios Vyriausybės programą. Anot premjerės, ne revoliucingą (Vyriausybė ateina „ne kokių nors revoliucijų daryti"). Anot Gitano Nausėdos, ambicingą. Anot „valstiečių", kažkur jau girdėtą. Primenančią Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programą.
Visų vyriausybių programos ką nors primena. Kartais netgi TSKP suvažiavimų iškeltus uždavinius. Tos programos yra savotiškas grožinės, fantastinės ir publicistinės literatūros bendras žanras. Rašant tokį kūrinį, būtina įterpti žodžius - misija, tikslas, sieksime. Juk nesakysi - mieli žmonės, bus taip, kaip bus. Ir visiškai negarantuoju, jog pažadus įvykdyti pasiseks.
18-osios Vyriausybės programoje patys konkrečiausi yra sėkmės rodikliai. Ką Vyriausybė žada pasiekti iki 2024 m. Ir kokių pasiekimų galima tikėtis 2030 m. Nors po dešimtmečio retas atsimins, ką I.Šimonytė žadėjo. O ir pati premjerė, jei po dešimtmečio nevadovaus Vyriausybei, irgi ne ką atsimins, ką buvo žadėjusi. Tad bent dabar įsidėmėkime. Vyriausybė žada, jog po dešimtmečio visiems mokiniams bus prieinama gera mokykla, o visi vaikai nuo 2 metų galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Ir iškart klausimas - ar ši Vyriausybė prognozuoja naujų darželių statybos bumą? Ar tikisi, jog per dešimtmetį Lietuvoje taip sumažės gimstamumas, kad ir dabartinių darželių visiems vaikučiams pakaks.
Kitas sėkmės rodiklis - per dešimtmetį į kultūrines ir kūrybines veiklas įsitrauks 50 proc. gyventojų. Dabar - tik 22,5 proc. O kodėl įsitrauks lygiai pusė? Iš kur toks tikslumas? Gal skaičiuotojai mechaniškai atmetė naujagimius, kurie dar nelankys muziejų. Ir atmetė prastos sveikatos senjorus bei nepasiturinčius. Ar tiek persidirbusius, kad jokia opera nesužavės. Kad ir kaip būtų, šis sėkmės rodiklis visiškai tinka grožinės, fantastinės ir publicistinės literatūros bendram žanrui, vadinamam vyriausybių programomis.
Vyriausybė žada, jog po dešimtmečio bendras skurdo rizikos lygis tesieks 14 proc., o gyventojų užimtumo lygis bus 75 proc. Vadinasi, dar nebūsime sukūrę Gerovės valstybės. Nes gerovė būtų tik tada, kai šalyje skurdo visai nebūtų. Tad viena aišku, jog net dvi kadencijas savo poste išbuvusiam prezidentui G.Nausėdai mums sukurti Gerovės valstybę nelemta. Nes tai paprasčiausiai nerealu. Vien Vyriausybės programos lozungas - „nė vieno žmogaus už gyvenimo paraščių" skamba gerokai ciniškai. Laimė, gyvenimo paraščių žmonės tų programų neskaito.
Vyriausybė numatė, jog po dešimtmečio mūsų vidutinė gyvenimo trukmė sieks 81 metus. Tai užtikrins sveika mityba, darbo ir poilsio režimas. Kai Lietuvoje net premjerai ir ministrai negali pasigirti, kad jų darbo ir poilsio režimai yra labai palankūs sveikatai, tai ką kalbėti apie kitus? Lietuvoje žmonės arba bedarbiai, arba per daug plėšosi, arba tėra darbų imitatoriai. Kitokių kategorijų nėra.
Žalioji kryptis, užfiksuota Vyriausybės programoje, irgi gudragalviška. Žada, jog 2024 m. miškai užims 35 proc. šalies ploto. O kiek miško bus dar po 6 metų - programa tyli. Nenori per daug įžūliai meluoti?
