respublika.lt

V.Vasiliauskas: Jie matė liūtusnuotraukos (29)

2020 vasario mėn. 16 d. 11:08:12
Valdas VASILIAUSKAS

Savaitė, skirta neblėstančiai Vasario 16-osios šlovei. Diena, kai dažniausiai minimas Jono Basanavičiaus vardas. Pridurmui valstybės ir miesto galvoms padėsime gėlių prie skulptoriaus Gedimino Piekuro paminklo Tautos patriarchui, apsimesdami, kad nematome dar vienos architektūrinės katastrofos. Vilnius po ilgų svarstymų didžiajam vilniečiui įstengė surasti tik tokią vietą. Galima tuščiažodžiauti, kad priešais paminklą - Valstybinė filharmonija, kur posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, kad J.Basanavičius buvo melomanas, ypač mėgo muziką, įprastas jo pasivaikščiojimų maršrutas - iš namų Aušros Vartų link, bet urbanistikos dėsnių tai nepakeis. J.Basanavičius atrodo kaip ką tik išlipęs iš taksi - jeigu automobilių stovėjimo aikštelę pavadinsi aikšte, ji neįgis daugiau architektūrinės, memorialinės, valstybinės, istorinės reikšmės.

×
nuotr. 9 nuotr.
Dr. J. Basanavičiaus paminklas. Sauliaus Žiūros (Vilniaus savivaldybė) nuotr.

 

Ir atbulai - didžiausią valstybės aikštę mėginama paversti plynu lauku, kuriame iki mūsų nieko nebuvo. Žinoma, kalbu apie nelaimingą Lukiškių aikštę, kurios istorinę atmintį kryptingai ir atkakliai trina šiuolaikiniai mankurtai. Vyčio varovams iš sostinės į Kauną vadovavo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, prisidengdamas meniškumo kriterijais. Kad tai visiškas estetinis daltonikas, suvokiau, kai jis viešai supeikė Vytauto Kašubos paminklą didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Sostinės vyriausiojo architekto estetinį skonį ir kompetenciją atskleidė ir Lukiškių aikštėje parodytas bunkerio maketas, ir už MO muziejaus užkaboryje įspraustas „daiktas“, kurį pinigais parėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Tą „daiktą“ išvydę aplinkinių namų gyventojai pamanė, kad iš ūkininkų ganyklų kas pavogė karvėms girdyti cisterną ir paslėpė čia. Jiems buvo paaiškinta, kad tai meno kūrinys „Vandens lelijos“, įamžinant senąsias Vilniaus vandens versmes, o autorė - žymi šiuolaikinė menininkė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, tarptautinių taikomosios dailės parodų nuolatinė dalyvė. Puiku, parodose dar ne to regėjome ir regėsime, bet čia senamiestis, į kurio erdvę įridenta jos cisterna, aplipdyta gėlytėmis (atrodo, autorė daugiau nieko ir neveikia, tik lipdo tas kičines gėlytes kur papuola, net iškepa keptuvėje, kaip jai nenusibosta?) be jokio sąryšio su aplinka.

Man iki šiol mįslė, kodėl kaip velnias kryžiaus baidomasi Vyčio. Antai praėjusios kadencijos Seimo narys Vytautas Matulevičius paruošė Seimo nutarimo projektą, kuriuo garbingiausia Lietuvos Seimo plenarinių posėdžių salė būtų papuošta Vyčiu. Buvo užsakytas Vyčio maketas, suderintas su visomis įmanomomis komisijomis ir heraldikos autoritetais, net gavo Vyriausybės finansavimą. Bet Vytis į Seimą paslaptingos rankos (tos pačios kaip ir Lukiškių aikštėje?) nebuvo įsileistas.

Bet padarykime Vyčio šuolį iš šių menkų intrigų pakalnės į J.Basanavičiaus pasaulį. Prieš Didįjį Vilniaus Seimą jo pirmininkas J.Basanavičius pats parūpino dalyviams „raudonas kokardas su balto metalo Vyčiu“. Rašydamas straipsnyje „Lietuvos žiniose“ apie tautiškos lietuvių vėliavos spalvą (sparvą), J.Basanavičius „pabrėžė trakiškio Vyčio senumą, nes kaip lietuviai, teip trakai tą savo Vytį ant raudono lauko išreikšdavo“. Vytis, atšuoliavęs iš mitinės lietuvių protėvynės - senovės „trakų-prygų“ pasaulio (Balkanai ir Mažoji Azija), ir įkūnija tą „slaptąją lietuvybės galybę“, apie kurią rašė Vytautas Kavolis knygoje apie kitą daktarą Vincą Kudirką ir kurios bijomasi šiandien.

Čia citavau arba perfrazavau ką tik pasirodžiusią istoriko Eligijaus Railos monografiją „LIETUVYSTĖS MOZĖ. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija“. Iš paantraštės galima pamanyti, kad tai dar viena nūnai madinga dekonstrukcija, mitų ir autoritetų nuvainikavimas. Nieko panašaus. Knygoje autorius remiasi J.Basanavičiaus užrašų knygutėms ir jo autobiografija „Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851-1922 m.“, kurioje daktaras (kaip ir anuomet kylanti žvaigždė Zigmundas Froidas, savo psichoanalizės teoriją išvystęs, stebėdamas nuosavas neurozes) kruopščiai fiksuoja visus savo negalavimus ir jų gydymą.

Gydydamas save, J.Basanavičius gydė Tautą. Anot E.Railos, Lietuvos istorija jam tapo psichoterapine priemone, skatinusia Tautą prabusti ir prisiminti: „Gydytojo Basanavičiaus siekis buvo išvesti lietuvius iš šimtmečius užsitęsusios kultūrinės katalepsijos būsenos. Tik jeigu medicininę veiklą Basanavičius suvokė kaip racionalių sprendimų ir empirinių žinių taikymo lauką, kaip naujausios mokslinės informacijos skleidimo erdvę, tai senoji istorija jam buvo tapusi absoliuti metafizika.“

Autorius virtuoziškai išlaiko pusiausvyrą tarp empirinių mokslinių žinių ir šios metafizikos - gero stiliaus knygą perskaitai kaip romaną ar net J.Basanavičiaus autobiografiją, surašytą ir pakomentuotą E.Railos. Sužmogintas patriarcho paveikslas. Ir sykiu ne pažemintas, o išaukštintas iki pranašo.

Įdomi talentingos E.Railos knygos nusisekusio metaforiško pavadinimo ir ypač vykusio ir net autentiško viršelio kilmė. J.Basanavičiaus vieno jubiliejaus proga humoristinis žurnalas išspausdino draugišką šaržą - daktaras sėdi kaip Mozė su atversta knyga, kurios viename puslapyje parašyta „Aušra“, kitame - Trakija. Šioje mitologinėje protėvynėje mūsų protėviai regėjo laisvus levus (liūtus), kuriuos savo sapnuose, mituose, folklore prisiminė vėlesnės lietuvių kartos. Todėl J.Basanavičius visą gyvenimą rinko medžiagą apie levus (liūtus) lietuvių tautosakoje, mitologijoje, galiausiai išleidęs savo magnum opus - „Levas lietuvių pasakose ir dainose“.

Iš tikrųjų, J.Basanavičius, kaip lietuvystės Mozė, savo kartos inteligentus atvedė į Pažadėtąją žemę - Vilnių, kuris jiems buvo ne ekonominis-administracinis ar verslo centras, o mitologinė ir sakralinė vieta. Šie sodžiaus vaikai vilniečiais tapo ne pagal gimimo vietą - pagal dvasią - gydytojai, teisininkai, inžinieriai, agronomai, bankininkai, pradėję kurti nepriklausomą Lietuvą nuo kultūros. Jie matė liūtus.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (29)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRITRŪKO: Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė teigia, kad iki kovo mėnesio nacionalinio biudžeto plano įvykdymo pritrūko surinkti 114 mln. eurų mokesčių.
  • STABDO: JAV aviacijos milžinė „Boeing“ dėl koronaviruso krizės stabdo „Dreamliner“ serijos ilgo nuotolio lėktuvų gamybą Pietų Karolinos valstijoje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip vertinate sprendimą riboti patekimą į miestus ir miestelius ilgąjį savaitgalį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar po Velykų reikėtų dar kartą pratęsti karantiną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

 +3 +5 C

 

+4 +5 C

 +18 +20 C

+15 +16 C

 

+13 +15 C

1-6 m/s

0-3 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0791 PLN - 4.5643
RUB - 82.4810 CHF - 1.0560
GBP - 0.8780 NOK - 11.3875

Nuorodos