5 nuotr.Šis paštas nėra paprastas, o tikrų tikriausias tulpių paštas arba ložė. Iš čia pasiųstas karvelis pirmiausia aplankė prezidentą Gitaną Nausėdą, atskraidinęs jam klausimą: „Ar išliks poste susisiekimo ministras Rokas Masiulis?“ Kadangi valstybės vadovas rimtai neįsigilino į gautą žinutę ir nepasipriešino premjero norui atsikratyti tulpių pašto favorito, gavo skaudžiai lupti iš žiniasklaidos.
Bet tatai tebuvo lengvas kutulys, palyginus su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, kuriam karvelis įteikė bemaž nekrologą. Mat J.Narkevičius išdrįso pakelti ranką prieš R.Masiulio surinktą AB Lietuvos paštas valdybą. Užsirūstinę žiniasklaidos viešpačiai paskelbė ministro medžioklę: suskaičiavo jo kąsnius Abu Dabyje ir Minske, išmatavo išasfaltuotus kelius jo parapijoje. Jeigu ministras ir išsilaikys balne, dar ilgai sapnuos košmarus - kviestinius pietus, kurie virto sūriu pelėkautuose.
Ką vis dėlto išgąsdino ministras J.Narkevičius? Permainos AB Lietuvos pašte sukėlė nerimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Klaipėdos naftai“, kur didžiausi pinigai ir šeimininkauja R.Masiulio surinkti kadrai. Bet juk tai skirtingoms ministerijoms pavaldžios valstybinės bendrovės? Na ir kas. R.Masiulis niekad nebuvo aplinkos ministras, tačiau Marius Pulkauninkas, vienas iš „Klaipėdos naftos“ direktorių, buvo tapęs net generaliniu urėdu. Negaliu tvirtinti, ar M.Pulkauninkas yra su R.Masiuliu „Opus Dei“ narys, tačiau jiedu dirbo „Ernst and Young“ bendrovėje, kuri yra R.Masiulio ložės ženklas. Toks pats išeivis iš „Ernst and Young“ ir iš „Klaipėdos naftos“ yra AB „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, kuris sykiu yra ir „Klaipėdos naftos“ valdybos narys. Klientas - „Klaipėdos nafta“ - nusistatinėja sau lengvatinius „Lietuvos geležinkelių“ tarifus. Ir valstybė to nemato?
Bet ar jūs įsitikinę, kad valstybė, jos Vyriausybė, ministerijos valdo net strategines valstybines įmones? „Klaipėdos naftos“ valdybai vadovauja buvęs bankininkas, nariai - du užsieniečiai. Ir nė vieno Susisiekimo ministerijos atstovo. Stebėtojų tarybai, kuri sudaro ir kontroliuoja valdybą, vadovauja privatus verslininkas farmacininkas. Iš savų žmonių - rekrutų iš „Ernst and Young“, „Klaipėdos naftos“ ar bankų - R.Masiulis suformavo ir Lietuvos pašto, „Lietuvos geležinkelių“ valdybas. Sakytum, niekam nepavaldi slapta ložė ar superministerija, užvaldžiusi valstybę. Tai parodo ir tokio Gerimanto Bakano karjera.
Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos analitikas triūsė „Klaipėdos naftoje“ direktoriaus pavaduotoju, drauge su M.Bartuška paskirtas R.Masiulio be konkurso „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. Vėliau G.Bakano darbdaviu pasidarė turtingiausias Estijos žmogus Olegas Osinovskis - buvęs STT agentas turėjo žinoti apie šio verslininko ryšius su Rusijos tarnybomis. Kai Lietuvos Vyriausybės komisija pripažino O.Osinovskio bendroves, keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, G.Bakanas nematomos rankos buvo paskirtas Vilniaus šilumos tinklų vadovu. (Šią įmonę Vilniaus savivaldybėje kuruoja konservatorius vicemeras Valdas Benkunskas.) Kai R.Masiuliui, praradusiam ministro portfelį, nepavyko grįžti į „Klaipėdos naftos“ vadovo krėslą, jis nutūpė į Vilniaus šilumos tinklų valdybą. Tulpių paštas savo ložės narių gatvėje nepalieka. Šio išsikerojusio ir įsišaknijusio tulpių pašto be nepriklausomų prokurorų neišraus nei ministras, nei pats prezidentas.
