Šalis gyvena keistą metą. Lietuvos žmonės baiminasi ateities, kiek dar ilgai teks gyventi nežinioje. O politikų mintyse - rinkimai. Bene ryškiausias to pavyzdys - Vyriausybės užmojis kiekvienam pensininkui padalinti po 200 eurų. Kad reikia paremti per karantiną netekusius darbo, vadinasi, ir pajamų, niekas nedrįs ginčytis. Tačiau ko per karantiną neteko pensininkai? Ar jiems reikia išlaikyti vaikus, mokėti bankams paskolas? Toks dosnumas atrodo lyg neturtinės žalos atlyginimas. Žinoma, valdantieji deklaruos, kad jie vykdo savo programinį įsipareigojimą mažinti socialinę atskirtį. Bet, turint galvoje, kad rudenį laukia Seimo rinkimai, o pinigėlius žadama padalinti tik rugpjūtį, tampa dar akivaizdžiau, kad tai tėra įsiteikinėjimas rinkėjams, o paprasčiau tariant - jų papirkinėjimas.
Valdantieji kol kas yra ant bangos. Juos ten laiko kovos su koronaviruso pandemija pasaulinis kontekstas. Sveikatos apsaugos ministras nekelia klausimo, kodėl Latvijoje triskart mažiau mirusių nuo COVID-19 nei pas mus, bet subtiliai tikina, kad Lietuva su pandemija tvarkosi pavyzdingai. Žinoma, tai ramina ir daro įspūdį, ypač po to, kai visos televizijos du mėnesius ištisai rodė lavonmaišių ir karstų priturtintas bažnyčias ir ekstavatoriais kasamus broliškus kapus.
Kiek ta banga neš iškėlusi valdančiuosius, priklausys nuo artimiausių sprendimų, galinčių paveikti ekonomiką. Tų sprendimų, kaip gelbėti verslą, valdantiesiems netrukdo priimti niekas. Galima sakyti, jog Vyriausybė dirba kone šiltnamio sąlygomis. Opozicija netrukdė kovoti su pandemija. Kaltinti, kad ji strigdo skolintų milijardų dalybas, taip pat neišeina. Ir kažin, ar išeis. Nes jos tiesiog nesigirdi.
Esantys valdžioje atrodo lyg užmigę ant laurų. O prognozės liūdnos - finansų ministras jau kalba apie dviženklį BVP susitraukimą antrą ketvirtį. Bet koks delsimas stumia ekonomiką su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis į vis gilesnę duobę. Ir ši duobė gali būti per gili, kad iki rinkimų valdantiesiems pavyktų iš jos išlipti, pasinaudojus 200 eurų pakopų kopėčiomis. Tokia situacija, be abejonės, būtų naudinga opozicijai. Tad gal dėl to jos lyg ir nėra. Tai galima suprasti - politika. Bet prezidentūrą šiuo atveju suprasti kur kas sunkiau. Prezidentas Gitanas Nausėda apskritai, atrodo dirba nuotoliniu būdu, per šviesmečius nutolęs nuo Lietuvos aktualijų. Visuomet garsėjęs kaip ekonomikos specialistas, jis kažkodėl tyli. Jeigu šalies vadovo prigimtis jam neleidžia trinktelėti į stalą kumščiu, tai ji tikrai gali pasitarnauti tautai, kuriant įvaizdį, kad prezidentas atlieka moderatoriaus vaidmenį partijoms ieškant optimaliausios išeities. Solidarizuotis su tauta užsidėjus kaukę - to aiškiai per maža.
Rinkėjas viso labo yra žmogus, turintis unikalią savybę greitai pamiršti tai, kas padaryta gera. Ir būtinai prisiminti tai, kad buvo bloga. Pandemijos pasekmės ekonominiam gyvenimui jausis dar ilgai. Ir tada, kai teks eiti prie balsavimo urnų, rinkėjai rinksis. Jiems nugalėtas virusas jau bus praeitas ir seniai pamirštas etapas. Kuo tada galės pasiteisinti valdantieji?