Prieš artėjantį antrąjį šalies prezidento/ės rinkimų turą vertėtų apžvelgti, už ką Lietuva balsavo pirmajame ture. Sprendžiant iš rezultatų, nors kairieji ir centro kairė pasitikėjo provincija, ją be jokių atsiprašymų pasiėmė Gitanas Nausėda. Toli gražu ne kairysis. Veikiau - dešinysis. Žmogus - atviras klaustukas. Politikoje dar nepatikrintas. Toli gražu ne žemdirbys. Tačiau vis vien sužavėjo provinciją ir aplenkė kitus varžovus net 46-iose savivaldybėse. Kokia išvada? Mokyklas, kultūros namus, bibliotekas, kaimo ambulatorijas ir net parduotuves prarandanti, senstanti provincija su senyvomis moterimis, kurių ten dauguma, pasigedo mandagių inteligentų, džentelmenų. Tad dalis rinkėjų, pasirinkusių G.Nausėdą, balsavo už vis rečiau pasitaikantį nechamiškumą ir išorę. Kad Lietuvos valstybės atstovas gražiai įsikomponuotų bendroje Europos Sąjungos vadovų nuotraukoje. Ar stovėdamas šalia užjūrio princų, karalių. Nes nuo buities rūpesčių nualintai, į žemės vargus įmygtai tuštėjančiai provincijai mandagusis, subtilusis G.Nausėda jau savaime kaip užjūrio princas. Atvykęs iš užjūrio, vardu Vilnius. Bent paglostė žmonėms „dūšią“, tarsi koks kunigėlis. Nes mokytojai dingo. Kultūrininkai, felčeriai išsilakstė. Jaunimas išvažiavo. O dalis vyrų įnikę į „bambalius“. Ir štai atvyko G.Nausėda. Mandagus, nesikeikiantis. Beveik kaip „aniuolas“.
Ingrida Šimonytė pirmavo užsienyje, sostinėje, Kaune, Kauno, Molėtų, Anykščių rajonuose, Birštone ir Neringoje. Kai kurie rajonai jau tapę vilniečių ar kauniečių miegamaisiais ar poilsiavietėmis. Tad I.Šimonytę, matyt, rinkosi jaunimas ir aukštesnio išsilavinimo, materialiai geriau apsirūpinę piliečiai. Už ką? Tikėtina, už labiausiai išreikštą vakarietiškos gyvensenos moters standartą. Laisva. Išsilavinusi. Pajėgi konkuruoti su vyrais. Susikūrusi puikią karjerą. Mėgsta ne lopšines, kepurines, bet sunkųjį metalą. Neturinti neaiškių „uodegų“ iš sovietmečio. Nesvarbu, kad krizės metu buvo finansų ministrė. Bet tai buvo seniai, jau prieš dešimtmetį. Todėl kai ką galima ir pamiršti, ir atleisti. Kiek jos įvaizdyje tiesos, o kiek tik įsivaizdavimo - neaišku. Bet jei nei Saulius Skvernelis, nei Gitanas Nausėda „nepaėmė“ nei užsienio, nei Vilniaus, nei Kauno, vadinasi, jiems pritrūko kažko jaunatviško. Ryškiau vakarietiško. Ryškiau urbanistiško. Ką mūsų kosmopolitėjantis jaunimas vadina „cool“. Ir ką pajuto turint I.Šimonytę.
Į ką orientavosi mūsų sunkiai prognozuojami rinkėjai? Visuomet tikimasi kažko naujo ir balsuojama už troškimą geriau gyventi. Ar galėjo tokią viltį pasiūlyti S.Skvernelis, jau pažįstamas iki panagių, kai beveik žinoma, ko iš jo dar galima tikėtis? Rinkėjas orientavosi į naujus tipažus, labiausiai sietinus su Vakarais. Nes per beveik tris dešimtmečius pakito rinkėjų kartos. Be to, rinkėjai, matyt, pavargo nuo valdančiųjų diktato ir valdančiųjų konfliktų su S.Daukanto aikšte. Todėl panoro taikingesnių žmonių. Kartais netgi migdančių.
Tad už ką balsavo Lietuva? Galima atsakyti trumpai - už siekį keistis, už ryžtingesnį ėjimą pirmyn. O ar neapsiriko - parodys laikas.