Šimtas Vyriausybės darbo dienų buvo sunkiausios Ingridos Šimonytės gyvenime. Taip pati sakė. Laimingas žmogus! Džiugu, kad premjerė per savo gyvenimą vargų patyrė tik tiek. Mažiau nei buvęs tremtinys, sunkus ligonis ar vyresnio amžiaus specialistas. Kuriam vien dėl amžiaus užtrenkiamos darbdavių durys.
Iš esmės laimingas žmogus akcentavo, jog visiškai patenkinta savo Ministrų kabineto darbu. Matyt, žino, ką sako. Bet piliečiai nežino. Nes viešai mato ne visus ministrus. Daugiausiai mato Arūną Dulkį, Aušrinę Armonaitę ir Agnę Bilotaitę. Tris „A". Pirmoji „A" praneša, kad karantino suvaržymai dar būtini. Antroji „A", išgirdusi, kad verslas, negaudamas valstybės žadėtos paramos, bankrutuoja, tik mergaitiškai, draugiškai pasivaipo. Lyg abiturientė per mokyklos šimtadienį. Trečioji „A", labai įsijautusi, uoliai gainioja į plentus, vieškelius už ją protingesnę policiją. Graso piliečiams pirštuku, kad policija juos skaudžiai baus. Jei nesilaikys karantino reikalavimų. Tad ši smagioji triguba „A" ryškiausiai atspindi iš esmės laimingos premjerės komandą.
Aišku, niekas neneigia, jog bet kokiai Vyriausybei per pandemiją nebūna saldu. Ir vokiečiai vis mažiau pasitiki Angelos Merkel partija. Aišku, niekas neneigia, jog visada lengva kritikuoti valdančiuosius, kai esi opozicijoje. Kaip Saulius Skvernelis. Kita vertus, jokia ankstesnė Lietuvos Vyriausybė nebuvo atleista nuo fiskalinės drausmės. Ši drausmė Europos Komisijos laikinai atšaukta dėl pandemijos. Lietuva, kaip ir kitos euro zonos valstybės, gali skolintis finansų rinkose už pačias mažiausias palūkanas. Ar ne lengviau veikti, kai nereikia skaičiuoti kiekvieno cento? Aišku, lengviau! Taip atsakytų ne tik politikai. Kiekviena šeima, socialinis burbulas, namų ūkis.
Jei pinigų yra, tai kodėl taip vangiai remiamas verslas? Kodėl sektoriams, įdarbinantiems 42 tūkstančius darbuotojų, tenka rengti aikštėse „Paskutines vakarienes"? Kartojasi tas pats scenarijus. Nesvarbu, kas valdžioje - kairieji ar vos ne kraštutiniai dešinieji liberalai, jie visi vienodai įsimurkdo į klampią biurokratiją. Supančiojančią pačius geriausius ketinimus. Kol išsikapanos iš įstatymų, leidimų, potvarkių raizgalynės, dalis verslininkų jau bus bankrutavę. Gal valdžia galėtų elgtis kitaip? Nesielgs. Nes bijo. Aurelijaus Verygos tuometinės Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai per pandemiją bandė elgtis operatyviau - ir gavo nuo teisėsaugininkų per galvas. Kas dabar rizikuos? Gal paaugliškai strapaliojanti Aušrinė? Juolab kai į valdžią papuolė ne dėl šalies verslo, bet „vaivorykštinių" rėmimo.
Turėjome premjerą, kuris rytais kalbėdavo vienaip, per pietus - kitaip, o vakare išsižadėdavo visų savo žodžių. I.Šimonytė šią savaitę vieną dieną pasakė, kad „AstraZeneca" patikima. O tos pačios dienos vakare nuspręsta laikinai vakcinaciją su „AstraZeneca" sustabdyti. Tad ko verti premjerės žodžiai? Gal ir apie savo šimtadienį pajuokavo?